Aplink Europą: Lietuva. Čia nėra potvynių.

• Tekstas: François-Xavier Ricardou.
• Nuotraukos: Laurent Charpentier ir Marie-Catherine Georgelin.
• Iliustracijos: Chevalier.

Lietuva – malonumų karalystė? Ne visai. Bet ši šalis turi turtų – tai Kuršių nerija – plati smėlio juosta skirianti marias ir Baltijos jūrą.

Mes savaitę laiko plaukiojome šioje vidinėje jūroje. Tai buvo laikas atrasti šią kupiną pokyčių šalį.

„Švyturys“ – prekinis ženklas populiariausio lietuviško alaus, dažnai pastebimas visoje Lietuvoje.

Švyturys spausdinamas net ant banknotų. Tuo pačiu, neįmanoma pastebėti jūros svarbos šiai šaliai, nepaisant nedidelio jūros pakrantės ruožo.

Bum! Lagas rodo nuo 6 iki 0 mazgų. Mes tarsi „įaugome“ į smėlį. Be nuostolių, bet patyrėme šoką. Jachta apsisuko 90 laipsnių kampu. Jos priekis pakrypo link kranto. Kad išsilaisvintumėm net neverta laukti potvynio, nes jo nėra…

Išsikviesti kitą laivą į pagalbą? Nuo pat ryto sutikome tik vieną baržą, kuri dabar tikrai toli. Reikės išsisukti patiems. Nepaisant 20 mazgų vėjo, mažytis vandens pliuškenimas neišjudina nė per colį. Pirmieji manevrai – iškeltas stakselis ir grotas, o rezultatas – šiek tiek pakilome iš seklumos.

Ką mes veikiame čia, 55 laipsniai šiaurės platumos? Pavėjui nuo mūsų regime Pylos kopa (Parnidžio ?). Prieš vėją – marios. Net jeigu patikslinsiu, kad tai Kuršių marios apsuptos Kuršių nerijos, esu tikras, kad net nenumanot, kur esame…

Kada man Olivjė man pasiūlė buriuoti Lietuvoje, aš turėjau tas pačias geografines spragas.

„Važiuokim buriuoti. Aplink yra ežerų, aktyvi laivyba ir lyg vyšnia ant pyragėlio šis regionas drąsiai sulygintinas su Archachon  baseinu. Daugiau nieko nereikėjo, tik susikrauti krepšius ir netuščiažodžiaujant leisti nuotykį.

Kol kas mums reikia išlipti iš šios daubos. Mūsų Shipman 28 tipo burlaivis nenumaldomai svyra. Mes esame mažiau nei 1 metrą vandenyje, kada mūsų grimzlė yra 1,55 metro. Pamėginome išsilaisvinti motoro pagalba, bet jam trūksta jėgos. Inkaras, kuriuo galėtume patempti burlaivį, yra tik miniatiūrinis kablys.

Galų gale, iškėlus spinakerį ir visiškai išskleidus didžiąją burę mums pavyksta paguldyti laivą ir išsilaisvinti iš balto smėlio.

O, buvo laikas! Mes nebuvome pavojuje – jachta trumpa, todėl mažai rizikos likti smėlyje, bet mūsų nedidelis ekipažas negalėjo susitvarkyti. Nuo pat pradžių mūsų komandoje Rima, kuri laukėsi, ir jos dešimties metų sūnus Dovydas kajutėje buvo užsivilkę gelbėjimosi liemenes. Dėl viso pikto.

Pamoka Kuršių mariose aiški: geriau likti farvaterių centre, kur pažymėtas kelias gairėmis. Vėliau mes sužinojome, kad šiais metais vandens lygis nukritęs, nes mažai lijo. Žemėlapyje svarbiausi zondai (svambalai) grimzta 4,5 m ir eina iki 2 m tarp plūdurų.

Taigi, vandens lygio kritimas apie penkiasdešimt centimetrų yra gan žymus. Sujungtą su Baltijos jūra šiaurėje siauru kanalu per Klaipėdos uostą, lagūną maitina upės, kurios yra šalies pietuose. Vanduo tekantis srove šiaurėje greitėja sudarydamas piltuvėlio formos išėjimą į Baltijos jūrą. Dominuojantys vėjai yra šiaurės – vakarų. Mes esame nešami leidžiantis, bet prieš srovę. Plaukiant aukštyn atvirkščiai: mes buriuojam prieš vėją nešami srovės.

[ Tęsinys ]