[ Ankstesnis ] Vieną saulėtą ir vėjuotą ankstyvo ir šilto rudens dieną, kai stipraus vejo įgintos ir potvynio iki Uolos atneštos didelės, gražios, pasipuošusios baltomis viršūnėmis, riedėdamos poromis ar po tris, bangos trankėsi į Uolą, pasakodamos savo istorijas, Uola jautėsi kaip niekad laiminga – saulėtos ir vėjuotos dienos rudenį nutinka Read more…
[ Ansktesnis ] Taip slinko dienos, savaitės, mėnesiai. Keitėsi metų laikai. Ateidavo ramių orų metas, vėliau jį keisdavo audringi rudens mėnesiai, kai Atlanto ciklonai, susisukę netoli Grenlandijos krantų, atnešdavo stiprius vėjus ir atridendavo milžiniškas, kartais siekančias dviejų stiebų aukštį, bangas, kurios, praėjusios pro įlankos žiotis, visada pakeisdavo kryptį ir toliau Read more…
“<…> [pamačiau] žinančią savo vertę, tačiau ničniekuo to neparodančią. Ji nepasipuošusi nei pigiais, nei brangiais blizgučiais, tačiau viskas, ką Ji turi, yra tarsi tik jai padaryta. Grožiuosi Jos linijomis ir formomis. Tobula tobulybė. Nieko nereikalingo. Su savimi Ji turi viską. Šimtaprocentinis pasitikėjimas savimi. Šaltas apskaičiavimas ir jausmai, galintys užvirinti ežerą. Read more…
Nuotrauka kharlosan Jūriniai mazgai jau seniai tapo legenda ir stereotipas. Ne kartą esu sulaukęs paliepimo: „Tu jūrininkas, tu ir rišk jūrinį mazgą“. Taip, jūrininkai per amžius sukūrė (išgalvojo iš neturėjimo ką veikti Arklių platumose) daugybę įvairių mazgų visiems gyvenimo atvejams. Tik retas, labai retas, juos visus ar daugumą moka. Štai Read more…
„Tokie jau tie vyrai – jie nuolat kovoja dėl moterų arba maisto“, — citata iš filmo „Kelionė į vandenyno gelmes“ (Oceans 3D: Into the Deep). Nesutinku. Jei moteris nenori pati, kovok nekovojęs – ji ne tavo. O ir dėl maisto išmirsiančioje buržua civilizacijoje kovoti nereikia – gali nusipirkti. Bet taip Read more…