Į Nidą – su vėju

Į kapitonų suvažiavimą reikia ne važiuot, o plaukt. O jei važiuot, tai pajūriu lėkti vėjaračiais.

Kapitonų susėjimui tradiciškai vykstant vasario pabaigoje-kovo pradžioje tai gal ir sunkiai įmanoma, bet šiemet susiėjimas (vadintas „LBS ataskaitinė konferencija ir jachtų kapitonų ir jachtų savininkų susirinkimas“) vyko beveik kovo pabaigoje, tad kai kurie jo dalyviai galėjo atvykti vandens keliu.

Buriavimo sezono pradžios ar pabaigos nebuvimą – buriuojama ištisus metus – darsyk įrodė vilniečių jachtos „Kirkė“ įgula. Buriavę per Kalėdas, Naujuosius metus (tiesa, šiltesniuose kraštuose ir ne visi), šįkart jie kovo 21 dieną į Nidą atplaukė sava eiga.

Navigacinis sezonas dar neprasidėjo, tad ir navigacinių ženklų Kuršių mariose dar nėra. Pasak Nidą pasiekusių buriuotojų, marių dugno seklumas jie falškiliu „patikrino“ kokius penkis kartus. Sportinės jachtos grimzlė – daugiau kaip 2 metrai. Bet falškilis pakeliamas, tad neišplaukiamai „užsėsti“ kaip ir nėra galimybių.

Faktas: šilta nebuvo, vėjo pūtė nemenkai. O prie pat Nidos uosto vartų, vieno manevro metu, jachtą paguldė ant šono, tad kai kas ir sušlapo. Bet pasitikti į kapitonų susiėjimą atvažiavusių buriuotojų, atplaukusieji šypsojosi ir tikino, jog kelionė buvo nuostabi.

Sekmadienį buriuotojai ketino arba plaukti į Minijos jachtklubą, ten išsikelti jachtą ir važiuoti namo, arba laivą kelti Nidoje.

Daugiau nuotraukų iš „Kirkės“ atplaukimo į Nidą – Picasa albume.

Dar viena dalis kapitonato dalyvių į Nidą iš Smiltynės „atpūtė“ vėjaračiais. Maratone dalyvavo ir pirmas toks mūsuose šeimyninis dvivietis ekipažas — „Tojana Team“ vadas Bitlas su sūnumi Antanu. Skaitom, ką apie antrąjį tokį maratoną parašė Matas.

O kelias pastabas iš kapitonato jau suraitė pamušalas. Aš (kol kas) neturiu ką pridurti.