Į regatos startą pučian silpnam vėjui – sportine jachta

Interneto dienoraštis pildomas pasidėjus kompiuterį ant jachtos šturmano stalo. Apie per dieną nuplauktas jūrmyles. Kaip ir svajota :)

Šį savaitgalį Minijos jachtklubas rengia antrąją Nemuno deltos burinių laivų regatą „Marių burės 2008“. Norinčių plaukti regatoje, kurios principas olimpinis – svarbu dalyvauti, o ne laimėti, daug. Kai kurios jachtos švartuojasi korpusais viena prie kitos ar kiša nosis tarp jau stovinčių. Šiandienos „Verslo žinios“ cituoja klubo narius, kurie tikisi 37 dalyvių.

Jau pusvalandis po vidurnakčio, o svečių jachtos dar plaukia.

„Šeimynine regata“ – taip galime pavadinti rytojaus startus. Buvo planuotos dvi distancijos – šeštadienį kreiserinė Pilypas (boja)-Nida-Pilypas, sekmadienį olimpinė Krokų lankos ežere. Bet paaiškėjo, kad pagal kažkokį valdininkų gamtosauginį dokumentą, surašyta sėdint kabinetuose Vilniuje, plaukti buriniams laivams Krokų lankoje negalima! Distanciją keisim, vėliau reikės pasiaiškinti, kas per draudimas.

O į varžybas atplaukiau pagal visas „America’s Cup“ tradicijas – finalinė šių varžybų regata kas ketverius metus turi vykti šalies, ginančios nugalėtojos titulą, teritoriniuose vandenyse ir tokioje vietoje, į kurią visos jachtos gali atplaukti. Tiesa, 2007 metais Šveicarija varžybas rengė Ispanijoje, Valencijoje. Bet apie tai – kita šneka.

Iš Klaipėdos į Miniją plaukėme sportine jachta „Tojana“. Apie jos plaukiojimus neseniai rašiau. Buvome keturiese – kapitonas Darius „Bitlas“, jo sūnus Antanas, bocmanas Jonas ir aš.

Kartais iš „Bitlo“ rumpelį perimdavo jo sūnus, o kapitonas pats tampė brasus:

28,5 jūrmylių atstumą įveikėme per 7 valandas (būt labai tiksliu nepavyks – GPS kartais „pamesdavo“ palydovus, tad kelias minutes ir vieną kabeltovą galima pridėti).

Dar maždaug 15 minučių galime pridėti kaip sugaištą laiką užplaukus ant seklumos. Tai nutiko Juodkrantėje, vos praplaukus 13 boją. Ją lenkėme ne pagal taisykles – dešiniu bortu. Kartą panašiai jau aplenkęs boją, „Bitlas“ buvo tikras, jog pavyks ir dabar. Pavyko. Bet su „užsėdimu“.

„Tojanos“ grimzlė – 1.95. Anot „Bitlo“, vanduo mariose pasėdęs kokius 30 cm. Daugiau marių dugno „nearėme“, nors dar viena pavojinga vieta – sukant iš Atmatos į Miniją. Už farvaterio posūkio ženklo grimzlė staigiai krenta iki 2.20.

Štai todėl – dėl seklių marių – Pilies uosto viršininko Kastyčio buriuotas švertbotas (pačių statybos, formos ir buringumo kaip „Skrajojantis Olandas“ (FD), tik medinis, sunkesnis), mus aplenkė. Jie plaukė tiesiai į Ventės ragą iš Klaipėdos, o mes – pro Juodkrantę. Perlvakos švyturį. Be to, jei ir išplaukė pusvalandžių anksčiau.

Mus aplenkusieji plaukia tiesiau, nei galėjome mes:

Dar nežinia kaip būtų buvę, jei būtų stipresnis vėjas. Išsikėlę spinakerį pavėjui plaukėme vidutiniu 4-5 mazgų greičiu, neretai sulėtėdami iki 3 mazgų. Vėjas – NE, iki 4 m/s.

Šeštadienį meteorologai žada stipresnė vėją, tad varžybos turėtų būti įdomios. Jos pluksiu su kita jachta – „Albin Balad“ tipo jachta vardu „Darukas“. Ją praėjusių metų rudenį padėjau parplukdyti iš Švedijos. Kaip mums sekėsi su jachtos savininku Jonu ir dviem jo draugais – nuotraukos internete.