Legendas kuriame patys

Antrojo Kuršių marių regatos etapo pradžia buvo tokia pat bevėjė, kaip ir visas pirmasis etapas.

Startą link Nidos dviračiu pradėjęs dviem valandom vėliau, jachtas pasiekiau prie Juodkrantės – čia siaurame farvateryje vendavo kelių skirtingų grupių laivai (nesimatė 0 ir I, II grupių jachtų).

Aplankęs Pervalką, Preilą (visur yra su kuo pasilabinti), ir pasiekęs Nidą (su pasivažinėjimais Klaipėdoje tądien numyniau ~80 km – norisi pasigirti), jachtų Nidoje dar nemačiau.

Ne kartą „Ant bangos“ aprašyta legenda, kad jei patrinsi Nidos undinėlės (tikrojo pavadinimo nežinau) krūtis, atsiras vėjo. Neva krūtys jį užstoja. Nežinau kiek tai tikra, bet pasaka graži.

Kol mariose „buriuotojai meldė vėjo“ (populiarus pavadiniams pranešimuose apie KMR sekmadienį ir pirmadienį), aš patryniau vieną Nidos undinėlės krūtį. Švelniai ir kairę.

Ir štai rezultatas – sukinėdamasis iš vienos pusės į kitą, vėjas ne tik atsirado, bet ir gerokai papūtė. Tiesa, kartais ir vėl nurimdavo. Bet ir papūsdavo iki 10 mazgų, kai tebuvo 1, max 2.

Galima pažiūrėti į prognozes, meteo orlapius – ten viskas buvo (yra) surašyta, ir vėją nuspėti buvo galima. Bet juk taip smagiau: kurti arba puoselėti kažkieno sukurtas legendas.

Nuotraukoje viršuje — „Rita“. Dar viena legenda.