„Marių burės“: kas išjungė vėją?
Pasiskundžiau (pasiguodžiau), kad nei išvakarėse, nei prieš regatos „Marių burės“ I etapo startą nėra vėjo, ir lyg tyčia jis padvelkė. Nestipriai, kelis baliukus, bet vis smagiau, nei nieko.
Startavome mes jachta „Alcea“ II grupėje, startas, švelniai tariant, nepavykęs. Ir kurių galų man reikėjo plaukti link teisėjų katerio pasitikslinti kaip startuoti, jei ir taip viskas aišku buvo? Kai jau pasitikslinau, jau ir startas duotas, o aš dar toli nuo starto linijos.
Vejas menkas, starto pozicija (šalia teisėjų katerio) prasta – po starto taip ir krypome link Preilos, o reikėjo į Nidą. Nebuvome mes paskutiniai, ir ne vieninteliai pasitinkome nedėkingą kelią. Tai vos vos guodė, bet…
Svarstymai galvoje (įgula patarti negalėjo – dviems iš trijų tai apskritai pirmas kartas ant vandens) „kiek kartų venduoti – varyti iki kranto ar trumpais „šlagais“ akivaizdaus rezultato nedavė ir finišavome… koks skirtumas kelinti po 40 iš 50 laivų. Svarbu – ne paskutiniai, o ir gerokai greitesnius aplenkėme.
Vos spėjame prisišvartuoti Nidoje (o įgula svajoja apie karštą maistą – ir kur jiems tiek telpa?), kai aš vos nepavėluoju į kapitonų pasitarimą, kurio žinia: antro etapo startas I grupei bus po 20 minučių. Vadinasi mums – maždaug po pusvalandžio.
Marš į laivą ir atgal į marias. Bet įgula spėjo nusipirkti šeimyninę picą ir ją sulapnoję per/po starto buvo labai patenkinti. O kai įgula patenkinta, ir kapitonas šypsosi.
Antrasis šeštadienio startas pavyko kur kas geriau – buvome tirštoje startavusių jachtų „minioje“ maždaug ties viduriu. Bet po starto apiplaukus pirmą ženklą (jis buvo vos už 100 ar kiek daugiau metrų nuo starto) dauguma jachtų, net tos, kurias pralenkėme per startą, mus palieka – pavėjui plaukiant be spinakerio mes niekaip negalime su jais konkuruoti.
O vėjas vis labiau rimtas. Pirma startavusi pirmoji grupė gal jau ties viduriu marių, o mes patenkame į tokį „šliautą“, kad atrodo, jog visai nejudame. Į priekį stumiamės tokiu greičiu, kad jei pro šalį plauktų vėžlys, jis galėtų (jei mokėtų) nusijuokti iš mūsų greičio ir pasiūlyti patempti.
Virš lygių lyg stiklas marių gerai aidi balsai ir buriuotojai aplink juokauja; „Gal surenkime variklių varžybas?“. Girdžiu ir radijo ryšio garsus, bet ką kalba įgulos, nesuprantu. „Alcea“ radijo ryšio neturi.
Staiga viena jachta įjungia variklį, po to kita, trečia. Varžybos nutrauktos? Panašu į tai. Užkuriu variklį, nuplaukiu prie „Miglos“, Kastis patvirtina, kad varžybos nutrauktos, leista įjungti variklius ir plaukti į Mingę. Šventė laukia, o jei gaudysime vėją, tai tik paryčiais atplauksime.
Tvarka, variklis tai variklis. Mums, galiorkoje, nuo to gal tik geriau. Tiems, kas priekyje, turėjo būti liūdna pirmaujant sužinoti, jog varžybos nutrauktos.
Tai o ką daryti, kai vėjo nėra? Tai o ką daryti, kai jo ir sekmadienį nežada, o dar vienas etapas numatytas? Apie tai jau pirmadienį. Jei jėgų turėsiu. Linksmos čia šventės, Mingėje.
