Mielos damos, neskubėkit
- Rampant Giant nuotrauka
Paprastai prieš damas balso nekeliu (ir apskritai stengiuosi nešaukti), apie jas nepasakoju. Bet šią istoriją prisiminiau kaip vieną epizodą, parodantį, kaip jachtos keleiviams elgtis nedera.
Tai buvo vienos kelionės šiltuose kraštuose metu. Po gana ilgo ir nelengvo plaukimo švartavomės mes viename nedideliame uostelyje. Vietą radome nelengvai, bet įgula pageidavo uosto, o ne švartavimosi išleidus inkarą.
Į siaurą tarpą tarp dar vienos čarterinės (nuomojamos) jachtos ir itališkos sportinės (maždaug 60 pėdų ilgio) įsukus mūsų jachtos transą (laivagalį) aš iš uostelio prižiūrėtojo perėmiau dešinio borto galinį švartovą, vyrai priekyje – priekinį švartovą.
Pasireguliavome ilgį, pritvirtinau savąjį, jie rišo savo, o aš tuo metu kėliau koją į kitą bortą pritvirtinti likusio švartovo. Akies kampučiu paskutinę akimirką pamačiau, kad koją pastatysiu ant dailios moteriškos rankos ilgais dažytais nagais, prispaudusios prie kokpito (atdaros dėžės jachtos laivagalyje) suolelio piniginę.
Vos prieš akimirką ši daili jauna ponia buvo apsirengusi kelionės drabužiais, o dabar jau pasipuošusi trumpa juoda suknele kelionei po miestelį.
Nepamenu, ką tiksliai jai pasakiau. Pagražindamas pasakojimą kartais sakau, jog žodžius tariau taip garsiai, kad jei šalia uosto esantis kalnas buvo vulkanas, jis turėjo pabusti. Bet išties taip nebuvo. Nebuvo tai ir komplimentas. Uostelio prižiūrėtojas nuramino, liepė neskubėti ir mes baigėme švartuotis.
Po to aš, žinoma, atsiprašiau damos dėl savo emocijų proveržio. Paaiškinau, kad trukdė švartuotis. O jei būčiau užmynęs ant jos dailios rankos, jai būtų skaudėję. O jei būčiau paslydęs… Pafantazuokime: būčiau kritęs, pilvu atsitrenkęs į lejerius (apsauginės tvorelės per visą jachtos perimetrą dalys — trosai) ir galva trinktelėjęs į kitos jachtos bortą. Kvaila mirtis.
Tad apie ką ši istorija? Apie tai, kad jachtos keleiviams derėtų netrukdyti įgulai švartuotis ir geriausiai, kai atliekamas manevras, ramiai laukti kajutėje. Į krantą be būtino reikalo skubėti nereikia – niekur jis nedings.
5 Comments
bitlas · 10/31/2009 at 10:23 AM
che che che
treniruotis reikia
ziema strip baruose svartuokis
che che
mus gotland runde persekiojo viena
jachtike su pusnuogemis svedemis che che
gerai kad temo tai nebuvo kaip isijausti che che
che
Rokas Arbušis atsakė:
October 31st, 2009 at 10:24 AM
@bitlas,
manyčiau, blogai, kad temo :D
MadamKaro · 11/01/2009 at 7:47 PM
Jau seniai aišku, kad su jumis (sakau apibendrindama visus pažįstamus buriuotojus) koki buriavima prasukt vargas. geriau horizonte nesirodyt, kai vyrai dirba… nes vis tiek neįtiksi, ir kur nors pasimaišysi labai nepatogiu ir netinkamu momentu.
Rokas Arbušis atsakė:
November 1st, 2009 at 8:32 PM
@MadamKaro,
labai spėju (o turiu tam pagrindo), kad tamsta nesielgtų kaip blondinė :)
jau vien požiūris “geriau horizonte nesirodyt, kai vyrai dirba…” (t.y. tept sumuštinius su ikra ir šaldyti degtinę kai švartuojasi vyrai) teigiamas :)
MadamKaro atsakė:
November 1st, 2009 at 10:16 PM
@Rokas Arbušis,
tai dabar kažkaip net savaime galva užsivertė ir nosis užsirietė :) Tikiuosi nesulauksi pagrindo pakeist nuomonės :)
Comments are closed.