zemes gaublys

Diskutuojant pas kolegą-tinklaraštininką benamį, šis uždavė keistą klausimą: „ar užsiimant buriavimu reikalingos geros geografijos žinios?“.

Atsakiau šmaikštaudamas : „geografijos išmanyti nereikia – nuplaukęs kur nors gali paklausti, kur atplaukei“.

Pokštas pavyko – tinklaraštininkė Thirteen rašė, jog pusvalandį juokėsi (džiaugiuosi, suteikęs teigiamų emocijų) ir dar pridėjo:

  • Klausykit, žmonės, o kur aš esu?
  • Ot žioplys! Jachtoj tu, jachtoj…

Tęsiant temą, prisiminiau dvi istorijas, legendomis apipintas, kurios šiek tiek siejasi su „vietos gyventojų apklausos“ metodu kelionėse.

Pirmoji apie didžiuosius atradimus. Juk kodėl mes Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynų čiabuvius indėnais vadiname? Juk tradiciškai „Amerikos atradėju“ vadinamas italų kilmės keliautojas ir pirklys Kristupas Kolumbas nežinojo atplaukęs į naują žemyną – jis ieškojo jūros kelio (nes jau žinota, kad Žemė yra apvali) į Indiją. Tai ir pakrikštijo čiabuvius „indėnais“.

Kita istoriją jau šių laikų. Buriuotojai (o ypač – uostamiesčio) žino tokį su jūra susijusį veikėją, pravarde Spermatozoidas (pavardės šiuokart neminėsiu). Viena legenda byloja, kad prieš N metų jis be šeimininko leidimo pasiėmė jo jachtą ir išplukdė iš Klaipėdos kontrabandos (cigarečių) krovinį. Neturėdamas tinkamų navigacinių prietaisų ir atsainiai kelią žiūrėdamas, jis nuplaukė prie Borholmo salos ir ten pasislėpė nuo audros. Borholmas, nors šalia Švedijos, priklauso Danijai. Bet Spermatozoidas uostelyje ant jachtos dešinio zalingo, kaip ir pridera svečiuose, išsikėlė vėliavą. Bet ne Danijos, o Švedijos. Gal ir nebūtų tai papiktinę vietos jachtklubo kapitono, kuris, anot legendos, pats buvęs senas kontrabandininkas. Tačiau klaipėdietis nenorėjo sumokėti pinigų už stovėjimą, tad danui nieko kito neliko, kaip pakviesti policiją.

Nežinau, kuo tai baigėsi istorijos herojui, bet aišku, kad ilgai cypėje jis neužsibuvo – apie vėlesnius jo darbus čia, Lietuvoje, taip pat legendos sklinda. O jachtą tikrajam šeimininkui teko vykti parsiplukdyti.

Štai tokios dvi istorijos apie jūras, buriavimą ir geografiją. Aišku, kad geografijos žinių plaukiant, ypač toliau (ne Kauno, Kuršių mariose ar Galvės ežere) reikia. Iš kelionės aplink pasaulį sugrįžęs Andrius Varnas galės geografijos paskaitas dėstyti – kiek šalių aplankė, kokios jos ir t.t.

Kiek mažiau šalių aplankys „Ambersail“ įgulos, bet ir joms reikia žinių. Ne tik geografinių, bet ir okeanografijos, meteorologijos ir kitų.

Na, o jei benamis klausė apie orientavimąsį buriuojant, tai čia būtinos navigacijos žinios. O norint išvengti „vietos gyventojų apklausos“ — lociją išmanyti būtina.

P.S. Iliustracijoje „Google Earth“ programoje pavaizduotas regatos „Volvo Ocean Race“ jachtų penktojo etapo judėjimas ir padėtis nuotraukos darymo momentu.

Categories: Sailing 101

3 Comments

Aivaras · 03/20/2009 at 9:52 AM

Man rods, tiesiogiai buriavimus tos zinios ner labai reikalingos… Bet siaip ne tik geografijos, bet visu bendruju dalyku ziniu reikia:) Kada makaule suktusi, ir butu kaip pinigus uzsidirbt:) O uz juos tada ir jachta galima pirkt.

Thirteen · 03/20/2009 at 10:05 AM

na, pusvalandis gal buvo kiek hiperbolizuotai pasakyta, bet vis tiek buvo labai linksma, nes iškart tas vaizdelis man mintyse iškilo, kurį ir nupiešiau :D :D :D O Kolumbo atveju – jis to atsakymo tiesiog nesuprato (“Ot žioplas baltasis! Valtyje tu, didelėje valtyje…”) ir padarė garsiąją išvadą, kad Indiją priplaukė :)

benamis · 03/20/2009 at 3:48 PM

Džiugu, kad kvailas klausimas įkvėpė pašmaikštavimams :)
Šiaip man toks klausimas kilo, kai pradėjau vartyti senus geografijos konspektus, kontūrinius žemėlapius ir galvojau, o plaukiant per Magelano sąsiaurį reikia žinoti per kur tu plauki ar tiesiog užtenka buriavimo žinių :) ir vėliau klausinėti, kur aš čia :)

Comments are closed.