Parengta pagal Yachting World 2009 m. liepos mėn. leidimo straipsnį “Danger zone – a spate of serious injuries remind us of the dangers”.

danger zone 2a

  • Iliustracija iš žurnalo (hardcopy), paspaudus pasidina (kitame lange), paaiškinimai  – įrašo apačioje.

Neseniai įvykusių nelaimingų įvykių grandinė yra savalaikis priminimas pavojus, kurie yra neatskiriama modernaus okeaninio buriavimo sporto dalis.

Įsivaizduokite, kad vietoj spinakerio nuo jūsų laivo stiebo viršaus pakabintas normalus šeimos automobilis, tarkim minivenas… Ar toks vaizdinys kiek pakeis Jūsų elgesį su spinakrfalu?

Ar būsite pasirengę rankomis išlaikyti tą svorį tik su dviem virvės apvijom apie gervės būgno, arba skubiai numesti virvę atlaisvinant stabdžio sklendę, prieš tai nepriimant dalies apkrovos ant gervės?

Reikalas tame, kad, kai rimtas laivas šniokščia pavėjui su pilnu spinčium, jau artėdamas prie bojos, ir reikalingas skubus ir sklandus burės numetimas, apkrovos ant virvių yra sunkiai įsivaizduojamo dydžio.

Tuo metu, kai technologijų taikymas leidžia pasiekti vis geresnes įrangos savybes, tos pat technologijos užmaskuoja apkrovas, kurias ta įranga patiria. Ir tai yra ne tik dinaminės apkrovos į įrangą, kas kelia pavojų įgulai. Pagalvokim kad ir apie vandenį, už borto lekiantį dviženklio skaičiaus greičiais – atsitrenkti į tokį kietą daiktą krentant už borto, reiškia rimtai susižeisti – ir tai patvirtintų Volvo Ocean Race įgulos.

Be sutrenkimų, nubrozdinimų, skilimų, guzų ir kartais lūžių – kas jau tapę kaip ir įprastais dalykais profesionalaus buriuotojo sportininko gyvenime – neseniai įvykę rimti sužeidimai priverčia atkreipti dėmesį į riziką, kurią patiriame rungtyniaudami.

Trys įvykiai ypač sukrėtė buriuotojų sportininkų bendruomenę. Visais atvejais kojos buvo pagautos į smarkiai apkrautas, arba greitai atpalaiduotas su apkrova virves.

Vienas įgulos narys prarado pėdą regatoje Shipman Cup, Portoroze, Slovėnijoje. Kita buriuotoja buvo laimingesnė, t.y. kojos neprarado, tačiau Antiqua Sailing Week distancijoje numetamas spinakeris pakartotinai užsipildė, ir ją iškėlė, už kojos pagavęs brasu. Trauma buvo tokia, kad nedelsiama evakuacija į ligoninę buvo būtina.

Puikios dienos pabaiga

Kitas (trečiasis iš minų – AB past.), kiek senesnis atvejis įvyko 2008m rugsėjį per Maxi Yacht Rolex Cup, plaukiant su 68’ Mini Maxi ALEGRE. Po 9 operacijų iki šiol, ir dar keliomis suplanuotomis, Ledas Pritchardas vis dar moka didelę kainą už vieną klaidelę ant denio.

Ledas Pritchardas yra patyręs profesionalus buriuotojas, dalyvavęs daugybėje aukšto lygio buriavimo renginių.

Jis pasakoja: „Tai buvo nuostabi buriavimo diena, su 20-30 mazgų vėjo, trumpoje, bet pilnoje veiksmo distancijoje. Lekiant 20 mazgų pavėjui, distancijos atkarpos buvo tik 8 minučių trukmės, todėl laiko pasiruošti manevrams buvo labai mažai.

Artėdami prie bojos, pasiruošėm skubiai pakelti spinakerį, su falu ant centrinės gervės ir su šešiais vyrais prie kavamalių. Paprastai falas fiksuojamas specialiu stabdžiu ant stiebo, ir tada laisvas galas perkeliamas ant normalios gervės, taip pasiruošiant spinakerio nuleidimui.

Tačiau tuokart stiebo stabdis kažkodėl nesuveikė, ir aš pasitikėjau virvės sklende ant denio, kad prilaikytų apkrovą, kol pernešiu falą. Nors ta sklendė nepritaikyta tam darbui, atrodė, kad viskas bus gerai. Man pernešant falą prie kitos gervės, laivas nosimi rėžėsi į bangą, spinkeris dar labiau apkrovė virvę, sklendė neišlaikė ir pasidavė.

Šiuolaikinės virvės labai standžios ir tvirtos, jos dažnai dar kurį laiką išlaiko spiralę po to, kai nuimtos nuo gervės. Manau, kad tada, kai spinakerfalas švilpdamas lėkė velniop, viena iš tokių spiralių ir pagavo mano koją ir pritraukė prie virvių pravedimo bloko ant denio. Tuo metu mano koja jau dirbo kaip stabdis spinakerfalui, kuris tempė 20 tonų laivą su 20 vyrų 20 mazgų greičiu…“

Galų gale virvė buvo nupjauta, bet dešinės kojos kaulas buvo sulaužytas, o visa mėsa nusmaukta nuo blauzdos. Pritchardo laimei, distancija buvo netoli nuo kranto, ir, nežiūrint į neramias oro sąlygas, greitaeigis RIB’as skubiai jį pristatė į krantą, gydytojų globai.

O KAIP laikyti žaizdą sausai?

O jei tokia trauma nutiktų toli nuo krantų? „Manau, kad pirmosios pagalbos mokymai yra geras ir reikalingas dalykas, tačiau sportininkams reikalingesnis specialus mokymas, kuriame įvertinami šiuolaikinio okeaninio buriavimo ypatumai“ – sako dr. Markas “Tommo” Tomsonas, sportinio buriavimo entuziastas ir dalininkas įmonės Medical Support Offshore, kuri teikia specifines medicinines konsultacijas ir mokymus įguloms, dalyvaujančioms tokiose regatose kaip Vendee Globe ar VOR.

„Kranto žmonių rengiamų pirmosios pagalbos kursų problema yra tame, kad jie nesusiję su realiu okeaniniu sportiniu buriavimu. Pavyzdžiui, laikyti žaizdą sausai dažnai yra praktiškai neįmanoma.

Žinojimas, kaip teisingai tvarstyti pirštų traumas, arba kaip apsaugoti stuburą ar sprandą sužeistam įgulos nariui, kuris turės būti perkeliamas į kitą laivą – yra labai svarbu.

Nemažiau svarbu yra žinoti kokius nuskausminamuosius vaistus turėti ir kaip juos naudoti, taip pat kurias laivo dalis, ar įrangą gali panaudoti kaip galūnių įtvarus, arba viso kūno imobilizavimui…

Gana paplitusi trauma yra „pirštinė“, kai vestuvinį žiedą pagauna virvė ir audiniai nusmaukiami nuo piršto kaulo, o greituose laivuose vis daugėja kelio sąnario traumų, nes dėl bangomis skriejančio korpuso dinamikos įgula deniu normaliai vaikščioti nebegali, ir juda ant visų keturių…“

O draudimas ar galios?

„Tačiau ne vien traumos kelia pavojų įgulai, — sako Tomsonas – „Dehidratacija ir hipotermija dažnai pamirštama, ir specialūs mokymo kursai padeda žmonėms suvokti kokios prevencijos būtina imtis.

Kalbant apie reikalavimus mokymams – mus stebina, kad Fastnet‘ui reikalaujama, kad tik vienas įgulos narys turi dalyvauti vienos dienos mokymo kurse.“

Grįžtant prie Led Pritchard – jo skaudi patirtis iškelia nemažai klausimų.

„Pirmosios med. pagalbos įgūdžiai yra esminis dalykas kiekvienai sportinei įgulai. Nors kiekvienai nelaimei iš anksto nepasiruoši, tačiau žinojimas ką tiksliai reikia daryti atsitikus kolegos traumai, yra esminė vertybė. Visi, kurie tą man nelaimingą dieną buvo laive – visi vėliau nuėjo į specializuotą medicinos pagalbos kursą“, — pasakojo M.Tomsonas.

„Aktualus ir draudimo klausimas. Ar laivo draudimas yra su įgulos apsauga nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų? Aš žinau, kad dauguma buriuotojų pasitiki savo įprastiniu kelionės draudimu – bet labai abejotina, kad jis duoda apsaugą, ypač jeigu esate apmokamas sportinės įgulos narys“, — perspėja Tommo.

Net ne tiek ir svarbu – esate apmokamas įgulos narys, ar ne; nuėjote į specializuotą kursą ar mokotės iš knygų – kas iš tikro yra svarbu, tai suprasti, kad realių apkrovų ir to keliamos realios rizikos suvokimas dar niekada nebuvo toks svarbus.

Varžomės lengvesniais laivais nei anksčiau , tačiau greičiai ir apkrovos išaugo eksponente. Gal ir mūsų rizikos suvokimas turėtų tiek pat sustiprėti?

Iliustracijos paaiškinimas (nuo viršaus pagal laikrodžio rodyklę ratu)

  • 1. Jei tavo plaukai ilgi – denk juos kepure, arba apsikirpk. Plaukus gali pagauti gervė.
  • 2. Grįžtamasis blokas, per kurį pirmo stakselio šotas paduodamas į kokpitą. Nepakliūk į šį trikampį.
  • 3. Būk vidinėje (kokpito) pusėje nuo spinakerio brasų. Jiems staigiai įsitempiant, gali būti išspriegtas už borto.
  • 4. Saugokis atdaro, bet ant denio gulinčia bure uždengto liuko. Žmonės krenta kiaurai, ir susilaužo koją.
  • 5. Galvą laikyk žemiau spinakergiko, kai prisegi/atsegi spinakerį – yra pavojus netekti dantų, arba dar blogiau…
  • 6. Laminato burės sliždios.
  • 7. Įdėmiai patikrink virvių sklendes, ypač bėgant pavėjui su spinakeriu.
  • 8. Nusiimk visą bižuteriją, ypač žiedus, kai dirbi su takelažu. Žiedai yra itin dažna traumos, vadinamos „p „antpirštis“ priežastis.
  • 9. Viena ranka tau – kita laivui. Nekrisk nuo tranco.
  • 10. Groto Šotas – pavojus pirštams! Šotas dažnai yra patogi vieta laikytis, tačiau viena iš pavojingesnių.

12 Comments

sim · 2011/05/06 at 02:46

Na Shipman Cup ne koks pavyzdys. Jei pasidometum Shipman’u pirkejais ir kokia ten publika… 70% naujieji pilvoti rusai su savo blondinem. Ten rusiska vodke liejasi laisvai, zmones pramogauja. Apie buriavima ar apkrovas 95% igulos nariu mazai ka nutuokia. O kai babkiu daugiau nei proto… Esu skaites vieno is rusisku shipmanu skiperio posta apie sauguma 🙂 Turbut po nutrauktos kojos bande pasiguosti. O cia siek tiek vaizdu http://www.youtube.com/watch?v=0SChAU44dIY

Panasus vaizdelis ir Antiqua Sailing Week. Taigi nieko stebetino, kad tokiu “stebuklu” ivyksta tokiu prabangiu renginiu metu.

Rokas Arbušis atsakė:

@sim,
įvyksta ir daugiau, tik ne visi aprašomi.
čia svarbu neapsigauti manant ala “jie tai durneliai, tims tai nutiks, o aš nedurnas, man nenutiks”.
nutinka visiems. nesaugiems.
aišku, kur vodkės daugiau nei gėlo vandens, nelaimės dažnesnės. joms, matyt, vodkė irgi patinka.

sim atsakė:

@Rokas Arbušis, kad cia ne durnumo klausimas nutiks ar nenutiks. nutikti gali bet kam, tik kazkodel beziurint i tuos storus pilvotus intelekto nesuzalotus naujuosius ruselius, ju plonas blondines, melynus sky vodkes butelius ir vaizdelius kaip 5:35 vaidenasi, kad saukiant nelaimes jos apsilanko kur kas dazniau.

http://www.youtube.com/watch?v=TJOtMTNuNRo&feature=related

p.s. norejau sita video imesti, bet tada neradau 😉

Rokas Arbušis atsakė:

@sim,
mergos nesužavėjo, degtinę maukia visuose laivuose (pas mus taip pat, tik novarusai bent prašmatniau).
iš filmuko spėju, kad ten bent vienas, o gal ir du profai įgulos nariai. tad kodėl gi keleiviams neatsipalaidavus?
bet kad jie labiau rizikuoja, tai ginčyti nepulsiu.
žinia, skęsta dažniausiai tie, kas moka plaukti ir pervertina savo jėgas.

sim atsakė:

@Rokas Arbušis, o dazniausiai jegas pervertina girti zmones arba kvailiai 😉 o atsipalaiduoti ir ismaukti viena kita litra aisku kad galima, tik ar poto reikia bandyti pasigalineti su spinakeriu?

Rokas Arbušis atsakė:

@sim,
ir tau dar klausimas kyla? taigi tiek jėgos, proto, ištvermės, sumanumo ir kitų gerų savybių atsiranda po vieno kito litro.
tiesa, litrais ką matuojma: alų ar degtinę?
ironija, manau, jaučiama?…

gramas atsakė:

@sim,
O kur problema? Jei kažkoks pavydas – tai visai be reikalo. Ant tokių “čemodanų” su pilnom kišenėm ir laikosi čarterio industrija, kuri ir generuoja didžiąją užsakymų dalį jachtų gamintojams.

sim atsakė:

@gramas, nei problemu, nei pavydo. tiesiog kazin ar korektiska teigti “sukrėtė buriuotojų sportininkų bendruomenę”. na nebent girti, pilvoti novorusai ir ju blondines patenka i sportininku kategorija.

gramas atsakė:

@sim,
originaliam tekste ta frazė buvo, tai ir čia atsirado – autoriaus vardu tūkstantis atsiprašymų už nekorektiškumą. Man kažkodėl pabarabanu kokio storumo tų rusų snukiai ar iš kokių pinigų gerą laivą pasisamdė, ir kaip labai jie ne sportininkai.Antra vertus – tekste apie juos nei žodžio nėra, tai apie ką mes čia tauškiam?

Rokas Arbušis atsakė:

@sim,
stebėdamas pačio su gramu diskusiją matau, akd kryp[sti neteisinga linkme: ir profesionalai, gaunantis už tai didelius pinigus, netenka sveikatos ar gyvybės (prisiminkime VOR 05-06). galime daryti prielaidą, kad girti turtuoliai teoriškai gali dažniau patekti į bėdą vien dėl girtumo.
bet dėl plaukiojimo dažnumo ir ekstremalių situacijų kiekio į bėdą dažniau turėtų patekti profesionlai ar dažnai buriuojantys mėgėjai.
todėl natūralu, kad tokie dalykai sukrečia buriuotojų sprtoininkų bendruomenę. nes ji nedidelė (Žemės mastu), glaudi (norisi tikėti) ir draugiška (taip pat norisi tikėti).
o kad kažkur kažkoks čainikas sprandą nusisuko… pagal pranešimus RSS sraute, visgi profai pirmauja nelaimių kiekiu.

sim · 2011/05/06 at 02:52

beje gal nesi mates Boom Won 🙂 http://www.youtube.com/watch?v=b1GCOhE2px4

Rokas Arbušis atsakė:

@sim,
ui… skauda gi…
buvau matęs, bet ačiū už priminimą.

Comments are closed.