liferaft_training

Šiandien, penktadienį, paskutiniojo „Tūkstantmečio odisėjos“ etapo nariai Klaipėdoje treniruosis gelbėtis – baseine šoks į vandenį, lips į gelbėjimo plaustą ir kitaip mokysis elgtis ekstremalioje situacijoje. Kiek žinau, sudarant kuo realesnes sąlygas, ir šviesa bus išjungta. Juk visuose filmuose nelaimės dažniausiai vyksta naktį. Manding, scenaristai skaito statistikos suvestines.

Gaila, negalėsiu pasinaudoti kvietimu ir savo kailiu patirti treniruočių bei jas aprašyti (jau esu pakeliui į Kroatiją). Kai Gioterburge 2001 metais mačiau VOR parodomąją gelbėjimo programą ar vėliau, kaip bičiulis Martynas, plaukęs ARC regatoje per Atlantą, pasakojo apie tokius gelbėjimosi kursus, visad magėjo pačiam išmėginti. ARC dar ir sertifikatus duoda.

O maža kas. Juk, sakoma, „sunku treniruotėse, lengva mūšyje“. Be abejo, niekam nelinkėčiau tokio „mūšio“, ir tebūnie tai tik treniruotės.

Kiek skaičiau, panašius apmokymus vykdė III, VII ir VIII etapų „Ambersail“ įgulos. Bet gali būti, kad treniravosi ir kitos, tik aš nežinau. Aprašyti patį procesą būtų ir įdomu, ir naudinga – juk ir perskaityta ar išgirsta mintis gali padėti. Štai ką trumpai apie tai rašo treniruotėse dalyvavę :

„Apturėjome „malonumą“ paplaukioti su pilna apranga, išbandyti iššaunančias gelbėjimosi liemenes ir plaustą. Pasirodo, kad drabužiai, net ir įmirkę, netraukia žemyn, liemenės laiko, o į plaustą nėra taip lengva įlipti. Ir vietos tame plauste labai nedaug. Tikėsimės, kad tai ir liks tik pabandymu ir praktikoje to daryti neprisieis“.

Kad į plaustą įsirioglinti nelengva, pasakojo ir III etapą plaukęs XI etapo kapitonas Paulius Kovas. Anot jo, įkritus į vandenį vanduo vistiek patenka už aklinai užsegtos šturmuotės  ir pasunkėji kone dvigubai, o jau tada įlipti į plaustą darosi itin keblu. Tad reikia atsisegti, pavyzdžiui, rankovių užsegimus ir leisti vandeniui ištekėti.

Bet, kaip minėjau, geriau tegu to niekas nepatiria…

Dabar linksmiau. Šiandien iš bičiulio Dariaus „Bitlo“, plaukiančio X etapo įguloje, gavau trumpą SMS su dviem angliškais žodžiais. Vienas jų daugiaprasmis iš F raidės, kitas „good“. Ir šauktukas įspūdžiui sustiprinti. Džiaugiuosi už bičiulį, kai jam viskas gerai ir jis patenkintas.

Ir man linksma, kai jį įgula „šventuoju Bitlu“ vadina.

P.S. Atsiprašau savo skaitytojų jei operatyviai nesuraguosiu į komentarus. Nežinia kaip seksis užsieniuose prie interneto jungtis (vis tiek reikės) ir kiek tam laiko skirti (bus svarbesnių reikalų, nei tinklaraštis).


1 Comment

Darijus · 05/29/2009 at 10:43 AM

Tai gal grizdamas i svecius uzvaziuosi?

Comments are closed.