Pavojinga ne audra, o žmonių baimė
- Jachtos „Air Apparent“ maršrutas be įgulos.
Po keturiolikos mėnesių vienišo „buriavimo“ netoli Australijos krantų surasta žmonių iš baimės palikta viena sėkmingai plaukiojusi jachta.
Apdaužyta, remontuotina, tačiau nesiruošianti skęsti 7,9 metrų ilgio „Air Apparent“ atitempta į uostą. Įdomu, ką dabar galvoja jos buvęs ekipažas – trys Naujosios Zelandijos buriuotojai, kurie išsigando audros ir pasiuntė nelaimės signalą.
Vyrai straigtasparniu buvo nukelti nuo jachtos ir nuskraidinti į Naująją Zelandiją, o jachta palikta likimo valiai. Pagalbą kvietę buriuotojai, kaip dabar aiškėja, be reikalo pasidavė panikai – tai tebuvo eilinė audra, pavojus nei jiems, nei jachtai negrėsė.
16 Comments
Ginaitė · 06/02/2009 at 12:26 PM
Na,ir būna gi istorijų. Ko ne Haufo „Istorija apie vaiduoklių laivą“?
Įdomu, kodėl savininkas audrai nurimus jachtos neieškojo? Buvo įsitikięs, kad nuskendo?
Nauticalis atsakė:
June 2nd, 2009 at 3:07 PM
@Ginaitė,
Palikai laivą – jis jau tau nebepriklauso. Pagal kranto teisę – kas rado, to ir radybos.
Panaši istorija su lenkais buvo prieš kelis metus: paliko taip Baltijoje, o ją per savaitę prie Nidos išmetė. Tik nei vienas lietuvis nepriglaudė – lenkas labai džiaugėsi, kad ir vėl jam atiteko.
Ginaitė atsakė:
June 2nd, 2009 at 4:43 PM
@Nauticalis,
Tai nepaaiškina, kodėl jis jachtos neieškojo. Pats būtų radęs – jo ir būtų.
Bet labai keista kranto teisė (jei čia rimtai).
Kodėl turi priklausyti radėjui, o ne savininkui (kaip visur kitur)?
Radybos (tai yra materialus atsidėkojimas už radimą, o ne rastas daiktas)– savaime aišku, bet kodėl visas laivas?
Nauticalis atsakė:
June 2nd, 2009 at 10:07 PM
@Ginaitė,
Todėl, kad kranto teisė yra senesnė už visas kitas dabar galiojančias teises! :) Radau – mano.
Kuriais čia metais į Anglijos pakrantę konteinerį išmetė su keturračiais. Visi vietiniai jį ramiai išgrobstė ir pasidalino. Policija registruoti atsisakė – gi be dokumentų. Tada pagal konteinerio kodą atsirinko siuntėją, kuris atsiuntė dokumentus. Įregistravo.
Keista? Nieko keisto – jis jau draudimą gavęs, kad per audrą nuplovė. O laivo savininkas ir kapitonas irgi neatsako už krovinį, jei tai audros darbas, ir I-asis padėjėjas užtikrino krovinio saugumą ir teisingą jo tvirtinimą. Irgi jūros teisė. Tarptautinė.
Jūros teisė va įpareigoja gyvybes gelbėti, bet ne turtą. O kieno turtas plūduriuoja – tampa radėjo. Aišku, galima žmogui grąžinti (tarkime, ant kranco parašyta jachta “Arbušis“), jei nori ir pažįsti (tai netaikoma tik uostuose – ten vis tik kaip ir vienas “kiemas“). Bet iš esmės neprivalu.
Baltijos ir Šiaurės jūrose nuo seno populiarus piratavimo būdas buvo įvilioti laivus į akmenis ar seklumas per audras ar naktį, o paskui daiktus ir likučius susirinkti. Už piratavimą buvo baudžiama mirtimi, už vagystes – ir rankas kapojo, o kranto teisė – viskas legalu. ;)
Lenkas jachtą irgi buvo nurašęs nuskendimui (įgula supanikavo, kad vanduo sunkiasi) – ogi ją bangos išnešė link Nidos. Lietuviai dori žmonės (gerai, kad ne jūrinė valstybė su tradicijomis, jei tiksliau…), tai ir pranešė jam, kad pasiimtų. Kas jūros išplauta – niekieno. Radai – tapo tavo.
Jau gali per audrą eiti į paplūdimį – žiū, bangos kokį tanklaivį link Būtingės plaukiantį gal išmes su viskuo… Praturtėsi. :)
Marcius atsakė:
June 2nd, 2009 at 10:24 PM
@Nauticalis, o is kur tokios zinios? na, kur konkreciau visa tai reglamentuota, gal galite pasufleruoti?
Nauticalis atsakė:
June 2nd, 2009 at 11:33 PM
@Marcius,
Atsiverti Civilinį kodeksą ir skaitai ten, kur parašyta apie bešeimininkio daikto pripažinimą tokiu ir kaip įgyjamos teisės į jį.
Ten, kur įstatymais nėra peržiūrėta paprotinė teisė įtvirtinta, o galioja iškart tokia (Common Law), žiūri paragrafus “abandoned“ ir “to claim property rights“.
“Kranto teisė“ – tai tiesiog sena koncepcija, vartojama kasdienėje kalboje reikalus vadinti supaprastintai ir su aliuzija į tradicijas. Aišku, dabar tokio įstatymo tiesiogiai įvardinto nerastum.
Beje, tas principas anksčiau galiojo ir žemėje – kunigaikštukai visokių savo teritorijoje muitinių prisistatydavo, kad pirklius “nugręžti“, o kartais pagadindavo ir tiltus bei kelius a-la dabartinis gulintis policininkas būdu (iš čia ir rusiškas posakis “čto s vozu upalo – propalo“). Jūros teisė įpareigoja rūpintis turtu ir kroviniu laivo savininką, kuris įgalioja kapitoną, tad viskas, kas nuplaunama audros ar ne audros, yra nesirūpinimas ir teisiškai gali būti baudžiama už aplaidumą ar taršą… bet kai force majore ir abandoned – tai ir “nebe mano“, tai ir niekieno, o tuomet “finders keepers“.
Ar tu čia piratauti bei marodieriauti užsimanei ir ieškai daugiau-mažiau legalių būdų (krizė, krizė, suprantu…)? ;)
Marcius atsakė:
June 3rd, 2009 at 8:34 AM
@Nauticalis, jo, galvoju kaip cia prisidurti prie nedidėjančios algelės.. :) maža ką – jei dar pavyktu kokia jachtute rasti.. tegu ir remontuojama, tegu ir ne nauja.. :)
O siaip tenka “siek tiek” susidurti su teise, tik biški “kitomis temomis” :), tai uztai ir susidomėjau (sportinis interesas) – kaip čia pas mus yra.. o musu CK pasirodo sako, kad nuosavybe galima įgyti pasisavinant bešeimininkį daiktą, tačiau bešeimininkis yra tas, kurio savininkas nežinomas, o pasisavinti gali tik valstybė arba savivaldybė ir tik teismo sprendimu.. O jei rastas daiktas buvo paslėptas labai seniai(gal tinka ir pamestas?) – tai jau lobis, o lobis priklauso radimvietės savininkui.. zodziu – visai ne jūriška situacija.. ir visai ne “privatinė” teisė (kodėl nustatyta, kad tik valstybė gali įgyti nuosavybę į bešeimininkį daiktą..? niekaip nesuprantu…)
Na, aš nežinau, gal čia mano kaip “kranto žmogaus” supratimas, bet manrodz jei jachta gali būti identifikuota, tai pagal mūsų CK turėtų būti grąžinta savininkui (čia apie ta nelaimelį lenką…) aišku, su kompensacija radėjui (5 proc. vertės berods..). Matyt čia mūsų, kaip bendrosios (o gal tiksliau – post-totalitarinės valstybės) teisės šalies tradicija: kokia jūrinė valstybė – tokia ir jos teisė :) o gal mes turime kokių nors tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos čia būtų galima pritaikyti?
Nauticalis atsakė:
June 3rd, 2009 at 4:53 PM
@Marcius,
Jachtomis Baltija neturtinga. Greičiau čia rastum kokią besivoliojančią greitkelyje… ;)
Žiūrim: CK 4.47 5) – nuosavybės teisės įgijimo pagrindai; ir CK 4.57 3) – bešeimininkis daiktas (dalis “kurio savininkas atsisakė, arba kuriuos pametė“) ir/arba 4.58 4) – “pametė arba atsisakė“. O kaip kitaip pavadinti tą faktą, kad laivas paliekamas tarptautiniuose vandenyse likimo valiai? Tegul įrodo, kad “paliko laikinai būti ar be priežiūros“ arba “netyčia pametė“ – definitely abandoned! :)
Kas dėl valstybės teisės nusavinti bešeimininkį, yra CK 4.58 3) – valstybė pažeistų mano teisę pagal 4.47 5) nusavinti tą bešeimininkį daiktą, tad tegul dantų nešiepia. Kita vertus, jei VSAT pareigūnai rastų kiek anksčiau už mane ar kartu taip sutaptų, kad aš trypinėju, o tie ateina ir sako – “o, konfiskuojam!“, tai valstybė bešeimininkį paimtų ir parduotų aukcione arba nekonkurso tvarka to paties teismo metu arba iškart pripažinimu pagal aukščiau minėtus (ar reikia aiškinti, kaip tai nutinka?… ;)).
O galima “nesiparinti“ ir grąžinti savininkui, pasiimant radybas. Bet jei jis nenori pasiimti (išlaidos) ir mokėti radybų – tai pasiimi daiktą – ir tiek žinių.
Viskas yra CK. :)
Marcius atsakė:
June 4th, 2009 at 9:01 AM
@Nauticalis, taaaip taaaip..jau matau, kaip mūsų teismas nusprendžia, kad išskirtinė valstybės teisė nusavinti bešeimininkį daiktą neturėtų būti taikoma, nes aš pirmas pradėjau tūpčioti apie išmestą jachtą… Mūsų teisinėj sąmonėj dar sunkiai suvokiami tokie dalykai kaip nuosavybės įgijimas pagal valdymo senatį (atvirai naudoju daiktą ir po tam tikro laiko įgyju nuosavybės teisę), o čia net be senaties – nuo radimo momento.. aš matyt esu sunkiai sužalotas tarybinės teisės korifėjų (kurių įtaka po šiai dienai jaučiama aukštosiose mokyklose, ir, deja, teismų sprendimuose..), pagal kuriuos nusavinimo teisę turi tik valstybė…(kazkoks nesusipratimas, o ne norma laisvų piliečių valstybėje…)
Darom išvada – bent jau kol kas bešeimininkių jachtų (skamba kaip jachta be šeimininkės:)) “medžioti” reikia varyti į šiltus, laisvus kraštus – ten jų ir daugiau, ir biurokratija paprastesnė… :)
Nauticalis atsakė:
June 4th, 2009 at 10:55 AM
@Marcius,
Nebūtinai. Gi sakau, kad šioje šalyje galima sutvarkyti palankius sprendimus sau: valstybė konfiskuoja ir parduoda tau aukciono būdu. ;)
Nauticalis atsakė:
June 3rd, 2009 at 11:32 PM
@Marcius,
Dar papildau citata iš “Sailing for Dummies, 2nd Edition“, 2006m., 302psl:
“Abandoning ship means abandoning your claim. Don’t give away your boat! The law of the sea says that if someone finds an abandoned boat drifting along and tows it home (“salvages” it), it’s his! So don’t abandon ship. If you must leave your boat, leave a note saying that you intend to return. Even if you’re aboard and in need of help, you don’t want to risk any outrageous salvage claim, so clearly establish the terms of the helper’s aid before you get too far along in the rescue process. Also, it looks better in the eyes of the law if you pass your rescuer a line (indicating a voluntary acceptance of aid) rather than having your rescuer pass a line to you.“
Man asmeniškai ta dalis apie paliekamą raštelį “I’ll be back“ labiausiai patiko. :)
Marcius atsakė:
June 4th, 2009 at 9:04 AM
@Nauticalis, o kaip manai – ar turėtų paklausą Lietuvoje verstinė knyga “buriavimas žaliems”? (sailing for dummies)… gal tai vienas būdų populiarinti buriavimą LT?
Nauticalis atsakė:
June 4th, 2009 at 11:08 AM
@Marcius,
Labai daug ją adaptuoti reiktų Lietuvai – ten amerikiečiams skirta, todėl daug patarimų jiems pritaikyta prie jų sąlygų.
Be to, kas iš tokio skatinimo, jei nėra pakankamai inventoriaus kuriuo buriuoti?
Mes čia kažkaip asmeniškai su Arbušiu ta tema kalbėjom apie jachtklubus, ir kad pas mus iš esmės jų nėra (nes jais vadinama “belenkas“). Pagal LBS statistiką vien pažiūrėti, kiek žmonių įgiję vienokią ar kitokią kvalifikaciją, o kiek buriuoja ir kiek yra plaukiojančių buriavimo priemonių?
O va dar su Vejopamusalais kalbėjau – jis ir kitą problemą nurodė: burvaltėmis pas mus tik vaikai ir sportininkai, geriausiu atveju, plaukioja, o kitiems žmonėms tai – “ne solidniakas“ (dar “ant bajerio“ per KMR kapitonus į “Optimistus“ susodina…). Pažiūrėk, kiek yra telkinių, tinkamų buriuoti, o kokie jie tušti (vien “Neregėta Lietuva“ pavarčius man į akis tai krenta).
Aš, tiesą sakant, nežinau, ką reiktų daryti, kaip pradėti “brukti “buriavimui skirtas burvaltes ar jachtas. Tikrai tai ne valstybės rūpestis! Pirmiau reiktų infrastruktūros (čia galėtų prisidėti savivaldybės, bet iniciatyva ir vėl – ne valdžios rūpestis!), o jei jau prie sostinės Trakuose jachtoms yra vietų “minus keturios“, o šalia riogso senojo jachtklubo griuvėsiai, tai ko tikėtis malonių iš valdžios “periferijoje“ (tiesa, Kaunas greičiau yra Lietuvos buriavimo sostinė, tai Vilnius čia provincija)? ;) Štai – Šventosios uostas, Dreverna su savo “gyliais“, VSAT kvaili reikalavimai dėl plaukiojimo netgi teritorine jūra, ir pan… O degalinės prie vandens – “ačiū“ gamtosaugai? Galima daug ką vardinti, bet čia veikti, o ne verkti, reikia. Aš vienas nedarysiu, tu vienas nedarysi, ir Arbušis nieko nedarys – taip nieko ir nepadarysim, o į LBSą gal pirštais irgi nebaksnokim, nes ten yra jų kita misija ir tikslai.
Kas nori – buriuoja, ir tam yra gerai. Kam nepatinka – varo buriuoti toliau Lietuvos, kur irgi gerai.
Knygų krūvą galiu išversti į lietuvių kalbą – tik kas iš to? Vaikas perskaitys, nueis pavėpsoti pirmą ir paskutinį kartą į Tall Ships Race 2009, pasidžiaugs, kad “Ambersail“ apiplaukė aplink pasaulį – ir tuo viskas baigsis. Sėdint Trakuose ant kranto ir, geriausiu atveju, išsinuomojant kokį minamą “delfiną“… :)
Gal ir šaržuoju, aišku, bet tiesos yra daugiau tame, nei mudu norėtume.
Marcius atsakė:
June 4th, 2009 at 11:23 AM
@Nauticalis, deja, tenka sutikti su tamstos konstatuojamais faktais. Klaiku isties – mes lietuviai daugumoj suprantam vandens telkinius kaip balas pasiturkšti, pažvejoti ir pabrakonieriauti, ne daugiau..
Aš matyt atrodysiu naivokai su savo optimizmu, tačiau atkreipsiu dėmesį į mingės jachtkluba – kaip suprantu jie ten susitvarkė savom jėgom, padedami ES. Labai norėčiau sužinoti kaip jiems sekėsi ir kaip pavyko sukurti toki nedideli stebukla.. nes manau, kad tokių vietelių reikėtų daugiau. Tik kas finansuos..? O gal tik iš šalies žiūrint viskas atrodo taip gražu, kai nežinai virtuvės..? Man atrodo, kad vienintelė viltis – auginti jaunąją kartą, pratinant ją prie burių. Tik klausimas – kaip tai padaryti? Juk vaikas neturi kur nueiti ir pasakyti – “noriu buriuoti..” ypač tai ryšku mažesniuose miesteliuose.
Ziurėk, Arbusis jau daro savo – šiokiu tokiu (sakyčiau visai vykusiu) būdu buria aplink savo blogą buriuotojus. Gal vis dėl to surinkus “kritinę masę” motyvuotų entuziastų galima šį ta nuveikti? Nors kai pasižiūri kokioj situacijoj mūsų šalyje pvz. futbolas, imi abejoti.. :)
Nauticalis atsakė:
June 4th, 2009 at 9:19 PM
@Marcius,
Futbolas tokioje situacijoje todėl, kad jie turėjo visuomet pinigų: tai UEFA ir FIFA pinigais majonezų biznelį varė, tai stadionus į amžiaus statybas varė su visomis atkišomis, tai federacija iš Romanovo ŪBIGo ar Kastujevo kontrabandos laikėsi – finalas akivaizdus.
Mes, seniau – jau beviltiški. Darbas turi prasidėti su jaunėliais: jūrų skautai (kad ir ežeriniai), darbų pamokos mokyklose su burvalčių statybomis (kur rasti entuziastų mokytojų?), o paskui jau ir sporto sekcijos ir pan.
Darijus · 06/03/2009 at 4:53 PM
Yra trys variantai Ruslanai kodel paliko jachta. 1. Nepatikusi jachta buva drausta. 2. Supanikavo. 3. Labiausiai tiketina jog vienas is igulos nariu pakankamai uzdirba, kad nusipirkti nauja jachta. Ir ziuri i savo kuna kaip pinigu darymo masina. Tarkime uzdirba daugiau nei 100 000 per menesi. Tiesiog nerizikavo.
Comments are closed.