Kas užsakė vėją? Ačiū!

• Renatos Paulikaitės nuotrauka. „Scorpio“ plaukia link starto vietos. Dar su varikliu.

Jau naktį į šeštadienį buvo aišku, jog vėjo pirmojoje Pilypo taurės regatoje nestigs – paryčiais mane jachtoje pažadino garsus vėjo gūsis su prapliupusiu lietumi. Pasiklausiau, ar neneša jachtos, ar ji nesidaužo į ką nors, bet neišgirdęs pavojingų garsų, miegojau toliau.

Bet neilgai, nes metas keltis ir ruoštis varžyboms. Atidarymas, kapitonų pasitarimas, atsišvartuojam ir pajudam link Pilypo. Vėjas gerai „dudolina“. Kaip ir žadėjo Naglis, pasisuko į vakarus, tad plaukdami į Nidą turėsime „į nosį“. Bus nelengva, bet įdomu. Tai ir patyrėme. Kaip vėliau patikslino varžybų vyr. teisėjas Antanas Milvydas, per pirmąjį plaukimą vidutinis vėjo greitis buvo 10 m/s, o gūsiais siekė 16 m/s.

Dar iki starto rimtų „nuotykių“ patyrė kateriu plukdyti „Lietuvos ryto TV“ žurnalistai ir fotografas Dainius Labutis. Menkutį katerį stačios bangos iš marių pradėjo užpylinėti,  jis ėmė šiek tiek grimzti ir, kilus pavojui, teko sukti į krantą. Dainius vėliau apie tai pasakojo labai emocingai, džiaugėsi profesionaliu Mariaus elgesiu kritinėje situacijoje ir tik vakare išdžiūvusiomis kelnėmis bei nesušlapusia aparatūra.

Dėl vėjo stiprumo iš Minijos ryte į distanciją neplaukė ir jachta „Keturi vėjai“ su moteriška įgula. Tikrai protingiau nelaužyti seno medinio laivelio tokiose bangose. Bet merginos vakare Nidą pasiekė. Pasakojo, kad nuplaukė į Uostadvarį, vėliau į Rusnę, o iš ten, nurimus vėjui, ir į Nidą. Ir plaukė merginos visą III grupei skirta distanciją!

Vėjo sukeltos bangos siūbuoja į startą plaukiančias jachtas taip, kad nepratusiam pasižiūrėjus atrodytų baisu. Kartais viena kita banga nuprausia marmūzę. Ačiū, kaip tik pamiršau ryte ausis išsiplauti.

Prie Pilypo aiškėja, jog startas, planuotas 11 val., vėluos – ir teisėjų jachta, ir kai kurios dalyvės nespėjo atplaukti į distanciją. Tuo geriau apsiprasti su vėju ir bangomis, bandyti sugalvoti gudrią starto taktiką. Rašau „bandyti“, nes geros sugalvoti man ir nepavyko – startavome bent pusę savo grupės dalyvių praleidę į priekį.

Apie jachtas ir jų grupes. Pilypo regatoje yra trys grupės:

• I –- vidutinės ir greitos
• II –- didelės ir greitos
• III –- Klubinė, kurioje visos kitos.

II ir I grupės (tokia eilės tvarka) startuoja pirmiau, nei klubinė grupė.

„Scorpio“ plaukė klubinėje įskaitoje, nors galėjo būti II grupėje. Bet šiai jachtai tai pirmos varžybos, nėra spinakerio (didelė, dažniausiai spalvota pūsta pavėjinė burė), todėl pasirinkome mažiau sportišką grupę. Ką, beje, padarė ir nemažai kitų jachtų.

Mūsų distancija: startas prie Pilypo, 18-a žalia farvaterio boja (tarp Preilos ir Bulvikio rago), finišas Nidoje. Iki bojos plaukti laviruote – prieš vėją kuo aštresniais kampais. Kairiu halsu (kai vėjas pučia į kairį bortą) judi link Kuršių nerijos, dešiniu – lygiagrečiai. Štai čia svarbu taktika – kada kur pasukti. Turiu pripažinti, jog taktiniam plaukimui pasiruošiau šiai psau ir bent vieną jachtą praleidome į priekį.

Tiesa, galėčiau protestuoti dėl kitos jachtos neteisingo manevro – jos ženklą apiplaukė ne taip, kaip dera, ne dešiniu bortu. Tačiau tebūnie –- „ne iš karvės lošiam“, kad gadintume buriavimo šventę protestais.

Finišuojam prie Nidos uosto vartų, sukame į uostą, švartuojamės. Pietūs „Čili picerijoje“ (maniškė pica buvo tokio labai vidutinio skanumo). Apima tingumas, nebesinori vėl į distanciją II plaukimui. Mūsų keleivė Giedrė (regatos rengėjai paprašė paplukdyti) sakosi sušlapo kojas, nebeplauks.

Galvon šovė mintis pasikviesti buvusį klasioką (aš gi Nidoje mokyklą baigiau) Ovidijų. Jis buriuotojas, tad bus nebloga pagalba. Ir buvo – kai stakselio šotus (virves, kurios valdo priekinę burę) tampo du vyrai, greičiau ir lengviau venduoti.

Antrasis plaukimas trumpesnis, nei pirmasis – startas prie Nidos, 18-oji boja ir atgal. Startavome, manyčiau, sėkmingai – antri. Bet plaukti link ženklo tenka pavėjui, o be spinakerio greitai pralošinėjame atstumą kitoms jachtos.

Net jei jos taip pat plaukia be „spinčių“ — tiesiog ilgesnės jachtos yra už mus greitesnės („geležinė taisyklė“, kaip sako Andrius Varnas). Finišavome vos trimis minutėmis vėliau, nei „Akuna Matata“, kuri mus pralenkė išsikėlusi spinakerį.

Antrajame plaukime vėjas jau buvo gerokai nurimęs. „Baraka“ kapitonas Rimantas Stropus sakė, kad vėjas gal siekė 6 m/s. O jie plaukė ilgesnę distanciją – iki Pilypo, kur neužstotas nerijos, vėjas galėjo įsismarkauti.

Kaip seksis sekmadienį nesiimu prognozuoti, nes įvairios prognozės sako, kad vėjo bus tiek pat arba mažiau. Bet geras vėjas yra gerai. Vienareikšmiškai.

Na pažiūrėkite (jei matosi fiziomordija) – koks aš patenkintas:

• Renatos Paulikaitės nuotrauka.