Ne viskas taip greitai, ponios ir ponai

Prieš išplaukdamas su „Ambersail“ jau žinojau, kad būsiu „kvieslių metraštininkas“ (vengiu termino „žurnalistas“, labiau patinka VOR terminas „media crew member“ — MCM) ir, be abejo, galvojau vos atsišvartavus pulsiu rašyti įspūdžius iš plaukimo.

Bet ne viskas taip paprasta. Pradėkime nuo to, kad… Na, taip taip, ir mane kiek pričiupo jūrligė. Kaip sako Aga, „tai pirmasis“ simptomas. Aš sakau, jog tai vienas iš kelių, būdingų šiai nemaloniai būsenai, o taip pat ir man – tampu alkanas, apatiškas ir mieguistas.

Galva nedirba, tad jei ir yra kokių protingų minčių, vertų suguldyti bitais ir baitais internetan, jos išgaravusios su Baltijos jūros vėjais.

Bet nerašyti negaliu. Todėl jau du įrašai yra odisėjos tinklalapyje. Kaip XI etapo MCM, aš aprašau misiją, kurią iki tol aprašinėjau toli nuo jachtos savo namuose.

Nors ir tai pavyksta ne taip lengvai – palydovinis ryšis jachtoje lėtas ir labai brangus, o ir jam reikia daug elektros energijos, kuri burinėje jachtoje, žinia, labai ribota. Dabar aš suprantu, kodėl Odisėjos puslapyje vėluoja informacija ir tokios mažos nuotraukos. Nepaskubinsiu ir aš šių reikalų, nors šiame etape, lankant tiek daug uostų, interneto prieigos bėdas išspręsim gan nesunkiai.

Bet vis tiek sunku rašyti. Suprantama, kad sunku rašyti ant bangų lyg amerikiniais kalneliais lekiančios jachtos šturmaninėje. Ten kiek ilgiau pabuvus skrandis pradeda reikalauti laisvės.

Bet ne mažiau sunku rašyti ir krante, nes apstu įspūdžių, po kurių pavargęs grįžti į jachtą ir tik krenti miegot. Va ir dabar. Prisišvartavome Sandhamne  (tai toks Švedijos kurortinis miestelis, lyg mūsų Preila, nes ši sala – vienintelė su smėlio paplūdimiais). „Ambersail“ jachta greita, greitai iš Gdansko atplaukėme iki Švedijos, tačiau naktį ir dar per rūką nenorėjome siauru ir sudėtingu škerų farvateriu plaukti iki Stokholmo.

Taigi, kaip ir galima būtų atsipalaiduoti, bet interneto ryšys iki mūsų jachtos nuo vietos viešbučio „netraukia“, o viešbutyje vyksta diskoteka – švedai jau pradėjo švęsti vidurvasarį (penktadienį jiems išeiginė diena). Tai aišku eisiu į diskoteką, o įspūdžius aprašysiu kitą kartą.

Apie taip kaip mes prisišvartavome ir kokia tai jachta, čia netruko pasklisti kalbos, gražios blondinės tik mirksi akytėmis… Ai, bet visos blondinės ir brunetės vistiek nenukonkuruos JŲ, kurias iš arti matysiu Stokholme…