Rėjų ir klotiko mįslė

Geroje kompanijoje geros kalbos. Praėjusio penktadienio vakarą Pilies uostelio kavinėje su senu geru bičiuliu Justinu apie burlaivius ir piratus pašnekėjome.

Ir prisiminiau savo pažadą „Ant bangos“ aprašyti Klaipėdoje viešėjusio burlaivio „Kruzenshtern“ denyje nugirstas istorijas.

Prisiminiau, o pačios istorijos jau ir išgaravo. Vieną tik tiksliai pamenu – ir barko kapitonas ir trečiasis šturmanas paneigė mano vieną girdėtą ar nuskaitytą legendą.

Pasakojama, kad naujokus jūreivius bocmanas vydavo į pačią stiebo viršūnę – pasižiūrėti, kas ant klotiko užrašyta. Neva ten laivo statybos metai, statykla ar dar kažkas parašyta.

Klotikas – tai tokia stiebo topo „kepurėlė“, aukščiau kurios yra tik dangus.

Ne, sakė rugsėjį uostamiestyje kalbinti jūrų vilkai, niekas iki klotiko, esančio 51,3 metro aukštyje, naujokų neveja. Bet užlipti jiems tenka – bures pakelti ar nuleisti čia reiškia apie rėją nurišti-surišti. Ne, nėra čia technikos, kuri bures į rėją įvyniotų, jei burių prie rėjų kas nepastebi, reiškia gerai jas jūreiviai suvyniojo.

Jei niekas nepasikeitė, tai stiebai bus tokio pat amžiaus, kaip ir korpusas (ir dar daug laivo dalių) – gimę 1926 metais Vokietijoje ir po Antrojo pasaulinio karo atitekę CCCP kaip reparacija.

Ne taip seniai takelažas nukentėjo per audrą Bermudų trikampyje – buvo lūžusi fokstiebio viršūnė. Apie šį įvyki jūrininkai pas juos svečiuojantis daug nepasakojo. Bet savo burlaivio tvirtumu kapitonas Michailas Novikovas įsitikinęs.

Jei kada nors laivas ir bus nurašytas kaip nebetinkantis plaukioti, tai jau tikrai ne dėl korpuso. O visos kitos dalys pakeičiamos.

P.S. Ne, nebuvo jokios mįslės.