Kas yra TIKROJI jūros šventė

Norėjosi „riebesnio“ pavadinimo. Gal VE kultūros korespondentė Jurga Petronytė rašė „kaip liepė“, bet kai perskaičiau žurnalistės abejonę, ar vasarą į Klaipėdą atplauksiantys didieji burlaiviai yra Jūros šventė, pikta ir norisi svaidytis Neptūno trišakiu.

Tai burlaiviai ir yra TIKROJI jūros šventė. Burlaiviai, jūrininkai, o ne viena didele alude, kur visuose kampuose skamba „popsas“, tampantis Klaipėdos senamiestis.

Kol klaipėdiečiai „eis“ (kaip Kristus ar rusai) į jūrą, o ne plauks; kol visa Lietuvą ten važiuos maukti alaus, „kabinti panų“, tol pamiršime, kad Klaipėda – uostamiestis, į kurį gali atplaukti burlaiviai. Tol ir bus „daug kam nieko nesakantis angliškas „The Tall Ships’ Races“

Vaikystėje mačiau į Klaipėdą atplaukusį „Kruzenšterną“. Šis vaizdas iki šiol mano akyse kaip vienas nuostabiausių. O kiek ne tik vaikų, bet ir suaugusių (juk vyrai — tai dideli vaikai) galės tai pamatyti dabar! Kai kuriems tai bus pirmas ir paskutinis kartas gyvenime. Ar galima abejoti, jog tai – šventė?

2003 metais su draugais (tik vienas jų — buriuotojas) specialiai važiavome į Rygą pažiūrėti burlaivių. Visi džiaugėmės puikia kelione. Mums pavyko ne tik užlipti ant burlaivių denių (o kaip merginos seiles varvino žiūrėdamos į meksikiečių burlaivio „ARM Cuauhtémoc“  jūrininkus…), bet ir pamatyti Rusijos burlaivį „Mir“ nuodugniai – nuo mašinų skyriaus iki kapitono tiltelio. Tik į stiebus neleido užlipti.

Tie prisiminimai liks visam laikui. O iš eilinių Jūros švenčių nelabai kas ir lieka atmintyje, apart minios Klaipėdos senamiestyje.

J.Petronytės rašliavoje kvailai atrodo ir Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė. Čia ji teigia: „Sugrįžtame prie pradinės Jūros šventės idėjos — puoselėti jūrines tradicijas“, o po to persigalvoja „<…> 50-ąją Jūros šventę paminėsime kitais metais“.

Jūrinių tradicijų puoselėjimas – ne Jūros šventė?

Nuo 1992 metų, kai pirmą kartą šioje burlaivių regatoje dalyvavo jachta „Lietuva“, buvo tik nedrąsios svajonės regatą prisivilioti į Klaipėdą. Pagaliau tai pavyko. Kada vėl pavyks, neaišku. Iki 2012 metų „Tall Ships“ į Baltijos jūrą nebegrįš.

Prisivilioti „Tall Ships Race’s“ į Lietuvą tas pats, kad pakviesti koncertuoti „Metallica“ su Madona. Ryga po burlaivių šventės skaičiavo milijonus eurų pelno. Nes į ją savaitgaliui važiavo ne tik buduliai iš vietinių kaimų („tradicinė“ Jūros šventė), bet ir žmonės iš kaimyninių šalių. Ir iš kitos Baltijos pusės taip pat.

Po galais, nuo šiųmetinės regatos jau nubraukė milijoną litų. Jau nebus Pilies džiazo festivalio. Rėmėjai nebe tokie dosnūs. Yra norinčių ir kuklią (jei dar skiria) paramą išskaidyti regatai ir „miesto papuošimams“? Kas geriau puošia uostamiestį, jei ne burlaivių stiebai?