Banguotas humoristų pasirodymas

• Apie mano bendravardį. Kol kas – geriausias ir jau legenda tampantis pokštas. Nemačiusiems rekomenduoju. Mačiusiems – šiukštu nežiūrėkit. Kai gero per daug, jis tampa atgrasus.

Aha, pamanėt, kad nieko neberašysiu apie humoristus? Štai ir neišdegs! Parašysiu.

Šis tinklaraštis jūrinėms temoms, tad šįkart „pritempsiu“ pastebėjimus apie humoro vakaro „Tribūna“ praėjusio trečiadienio filmavimą prie banguotos jūros. Nes ir mėgėjų humoristų pasirodymai banguoti – tai geriau, tai blogiau. Ir pats vakaras buvo banguotas – vieniems sekėsi iškilti, kiti blankiai nupleveno.

Aukščiausia banga, stipriausias vėjo gūsis – Justo pasirodymas. Taip gerai mėgdžioti kadais LNK rodytą žaidimą „Takeshi pilis“ komentavusį japonas Fumito retas sugebėtų. O prilyginti riaušes prie Seimo šiam žaidimui – jau ir originali idėja. Tad kaip ir reikėjo tikėtis, kylanti humoro žvaigždė, vienos mano tinklaraščio komentatorės „svajonių jaunikiu“ pavadintas Justas susilaukė daugiausiai aplodismentų.

Beje, apie publiką. Kaip pastebėjo eilėje prie įėjimo laukę, lietuviai labai jau santūrus. Vakarietiškame „stand-up“ vakare nepatikęs humoristas būtų nušvilptas. O pas mus? Švilpti galima buvo ir trečiadienio vakarą. Nebūtinai atlikėjams, bet tikrai — konkretiems jų pokštams, kurie kai kurie tokie nevykę, jog jų ir nepamenu.

Ir dar apie publiką (o jos buvo daug, jau pirmadienį visi staliukai rezervuoti, teko stovėti „galiorkoje“). Jūs manote man vienam mėgėjų pokštai atrodo per riebūs? Būtumėt pamatę ir išgirdę, kaip šalia manęs raudo ir piktinosi tautos avangardas – studentės.

Laukiau naujokų ir beveik nenusivyliau. Ypač jaunesniuoju Mantu. Brol, pas jus rimtai „fizrukas“ (kūno kultūros mokytojais juos dabar vadina) greičiausią siųsdavo alaus parnešti? O knygnešių intermedija (kurie, jei teisybė, tebuvo kontrabandininkai, šalia viso gėrio ir knygas nešę) buvo liuks.

Kito naujoko, Gerberto, bandymas pasijuokti iš skelbimų atrodė neišbaigtas. Skaitydami tekstą mes jį suprantame savaip, pagal savo nuotaiką. Tas pats skelbimas vienam bus juokingas, kitam nelabai. Tad pakomentuoti, kad būtų juokingas visiems, reikėtų šiek tiek svaresnių argumentų. AŠ jų neturiu. Bet manau, kad rasti būtų galima.

Nacionalinės komedijos lygos (yra ir tokia?) atstovų nesupratau. Gal todėl, kad mažai televizorių žiūriu ir ne visada aiškų, kokią reklamą ar laidą jie parodijuoja.

Žiūrėdamas į humoristus vis svarstau: o ką aš daryčiau kitaip? Faktas – rašyti humoreskų nemoku. Gal tik kartais pašmaikštauti. Vaidyba? Aš juk aktorius iš prigimties. Arba – iš sudegusio teatro. Jei rimčiau – visad mokyklos spektakliuose vaidindavau, ankstyvojoje paauglystėje kelis metus pantomimą lankiau. Suvaidinčiau. Manau.

Tiksliau – maniau. Iki vakarykščio Justo pasirodymo. Kur man…

Bet vis dėl to, ką pirmiausia daryčiau vaidindamas? Pauzes tarp pokštų. Žiūrėdamas vaidinimus

ne visada supranti kada baigėsi vienas, o prasidėjo kitas pokštas. Tai ypač akivaizdu tą patį stebint TV ekrane – režisieriams (kurių darbą vertinčiau kaip labai atmestiną) sunku montuoti laidą.

O į klausimus „Ar ten būna humoro?“, arba teiginius „Jie manęs neįtikina, kad tai juokinga“, tegaliu atsakyti – kai nusiteiki linksmai praleisti vakarą, nekreipi didelio dėmesio į trūkumus, būna visai linksma ir juokinga.

P.S. Atrodo, kad „Tribūna“ ne tik surenka sausakimšas sales, bet ir turi grįžtamąjį ryšį.

• Jei pasiunti Vilniaus merą velniop – po sulauktos reakcijos gali gimti dar vieną intermedija.
• Jei pasiunti didelio dienraščio redaktorių velniop – pasirodyme sulauki jo žurnalistų.
• Jei pasiunti ir pašiepi (o yra už ką) pramogų verslo atstovus… Ko laukti? Brolių šaunuolių?

P.P.S. Prie Pauliaus pasirodymo finalinį akcentą uždėjęs Justas – puikus sumanymas. Bet ar tai matys/girdės ir supras TV žiūrovai?