Cazzo ir lietuvis piratas

• Londono centre. Šiaurinė Temzės pakrantė. St.Katharine Docks. RRA nuotr.

Tik išvažiuok – tuoj kas nors vyksta. Išvykau į Londoną – Italijoje keleivinis laivas priskendo . Išvykau iš Londono – pranešta apie tai, kaip Londone lietuvis milijonieriaus katerį nuplukdyti bandė. Tiesa, lietuvio istorija sena, praėjusio metų kovo. Bet nuskambėjo dabar.

Nesiplėsiu apie Italijos keleivinio lainerio „Costa Concordia“ avariją. Akivaizdu, kad kapitonui kranto tarnybos šaukė Vada a bordo, cazzo! ne be reikalo, o keleivių plukdymo versle kažkas ne taip, jei toks šiuolaikinis titanikas užplaukia ant akmens.

Bet man įdomesnis lietuvio pasiplaukiojimas milijonieriaus jachta. Na, kateriu, mūsiškai šnekant.

Pats neseniai buvau toje vietoje – sename Londono dokų rajone St.Katharine Docks. Andrius Užkalnis savo knygoje „Anglija: apie tuos žmonės ir jų šalį“, rekomenduodamas aplankyti dokus, taip rašo:

„…ko gero, labiausiai išblizginti kvartalai – jachtos, parduotuvės, restoranai. Čia turistų nedaug: juos susiurbia netoli esanti Tauerio (Tower of London) muziejus“. (p.224).

Tikra teisybė: žmonių nedaug (buvome pavakare), rajonas švarus, gražus (viena vietų, kurioje gyvenčiau), vietiniame pub’e Dickens Inn duoda tokį kavos puodą, kad gali sėdėti ilgą vakarą – geresnis longdrinkas nei vyno taurė.

Na ir jachtos. Stiebų – vos keli, bet ir jų užtenka posakiui – jachtos nuo prabangių iki paprastų. Viena, iš pažiūros daug ir toli plaukiojanti, tokia jūrų valkatos buriuojama, tikrai atrodė nelabai savo vietoje šalia tviskančių motorlaivių, kurių čia apstu. Dar kelios Temzės baržos – čia atskira įdomi laivų klasė, pastaruoju metu stebėtinai pabrangusi, o būtų puikus namas ant vandens. Jei apie namus – stovėjo ir čia dar kelios kitokios baržos, pritaikytos gyventi.

Vietos keliuose baseinuose nedaug: kai kur – ne daugiau, nei vakariniame ar šiauriniame Pilies uosto Klaipėdoje baseine, kitur – erdvu tiek, kiek Kruizinio terminalo baseine. O gal ir mažiau.

Visi baseinai uždari, t.y., čia vienas išplaukimas į Temzę, bet nuo upės akvatoriją skiria masyvūs metaliniai žliuzo vartai. Potvyniai atoslūgiai čia, žvelgiant į Temzės krantines ir tiltų atramas, dideli, po kelis metrus (locijų dabar nežiūrėjau).

Ir štai tokiomis sąlygomis bičas bandė nuplukdyti katerį. Net patyrusiam žmogui tai nebūtų paprasta, o čia, galima spėti, vyras patirties turėjo menkai. Laimės kūdikis? Beginner’s luck?

Bet, kaip praneša žiniasklaida (URL aukščiau), svarstant lietuvio bylą, prokuroras Piersas Wauchope’as teisėjui sakė:

„…jis yra truputį daugiau negu paprastas benamis ar bent jau benamis, kuris išmano apie jachtas, nes tik retas galėtų ja taip manevruoti ir nepadaryti jai jokios žalos.“

Lietuvišku piratu jau pramintas vyras, anot Marijono Mikutavičiaus, „be jokios abejonės taiko tarp geriausių“ lietuvių, kuriems svetur nutikusios įsimintinos gyvenimo istorijos. Ir jei šis veikėjas sugebėjo valdyti katerį tokioje sudėtingoje akvatorijoje, Marijonas juokais klausia:

„Tai, bliamba, kodėl jis su tokiais įgūdžiais benamis Londone, o ne vyr. locmanas Klaipėdoje?“ ir priduria: „ Jo poelgiuose yra kažkokios heroiškos romantikos“.

Nesumoju ką atsakyti.

O gal, kaip gėpliuse sakė Kipras, tas bičas tik labai norėjo patekti į kalėjimą? Kaip O.Henry apsakymo herojus valkata Sopis, svajojęs patekti kalėjiman prieš žiemą. Tik lietuviui Ramūnui pasiekė labiau nei Sopiui – jis nuo kovo jau 10 mėn praleido kalėjime. Nors tiek čia tos sėkmės vasarą mirkti kalėjime.

Ir vis tiek smalsu, kaip tam bičui pavyko suvaldyti katerį nieko neapgadinus. Praėjusį sezoną kartą teko vairuoti gerokai mažesnį (kas, kad šiknoje – 500 arklių) katerį ir nebijau prisipažinti – sekėsi stipriai vidutiniškai, iš šono turėjau atrodyti nemokša. Bet suvaldžiau, nieko nekliudžiau, prišvartavau gerai.

Istorijos pabaigai – kelios nuotraukos iš St.Katharine Docks. Tai vieta, į kurią dar noriu sugrįžti. Kai šviesu ir kai visai tamsu. O dar geriau – atplaukti. Arba išplaukti. Linkiu sau ir kitiems.