Nervų karas. VOR II etapo startas.

Paskutinės dienos ir minutės prieš startą. Startas. Ir pirmosios dienos po jo – kurią taktiką pasirinkti? Į pietus, kur daugiau vėjo? Ar į šiaurę, arčiau finišo?

Antrojo „Volvo Ocean Race“ etapo pradžia, regis, įtempta. O dar tie piratai, dėl kurių reikėjo išklausyti specialius kursus.

Ir Indijos vandenyno šiaurinė dalis – „Volvo Ocean Race“ distancija čia dar nebuvo nusidriekusi. Indija (antrojo etapo finišas bus jos uoste Kočyje), vėliau – Singapūras, Kinija. Oho kiek daug klausimų net čia, sėdint šiltai prie kompiuterio ir bandant iš el.laiškų bei žinių internete per nuotolį įsivaizduoti, kas tai per varžybos, kurios, ne be pagrindo, gali būti tituluojamos prestižiškiausiomis ir sunkiausiomis.

Įguloms ir jų strategams – dešimteriopai daugiau klausimų ir vargo. Aišku tik vieną (tai galima nujausti iš patirties) – po starto, praėjus kelioms dienoms, kai gyvenimas jachtoje jau įgauna savą ritmą, kranto įtampa atslūgsta ir prasideda tai, dėl ko buriavimas ir yra toks patrauklus – susidraugauji (o ne nugali) bangas, vėjus ir sieki savo tikslo.

Žinoma, šie žodžiai skamba gražiai ir realybėje gali būti kiek kitaip. Ką nutars kapitonas, kur jachtą nukreips šturmanas, kaip tiksliai tu ir tavo komanda atliks užduotis, dirbs kasdienius darbus. Svarbi kiekviena smulkmena. Ir galų gale – ar atlaikys technika? Tokiose varžybose viskas daroma vardan greičio, tad viskas „ant ribos“. Ir žmonės, ir technika.

„Ericsson 3“ tuoj po starto patyrė avariją – venduojant stakselis užkabino ir sugadino radarą saugantį kupolą. Plyšo ir burė. Ją buriuotojai jau sutaisė, o štai radaras dar remontuojamas. Be jo bus sunku, ypač, priartėjus prie laivyba aktyvių teritorijų arčiau Indijos.

Pirmą naktį po starto „Telefonica Black“ staiga prarado greitį – nuo 11 iki 6 mazgų. Įgula įtaria, kad falškiliu kabino ką nors jūroje. Buvo baimintasi, kad sugedo vairai, ar vairo plunksna.

Tad tiek žinių ir pasvarstymų antrojo etapo pradžios proga. Laiko, entuziazmo ir kantrybės turintiems – vaizdo reportažas iš starto Keiptaune. Perspėju – ilgas. Ir atsiprašau: dar neišmokau padaryti, kad video automatiškai nepasileistų.