Tradicijos arba pirmasis 2010 metų įrašas

Tekšt veidu į realybę ir minus 19. Naujametinė pasaka baigėsi. Bet buvo gerai. Labai gerai.

Jei tikėti prietaru „kaip sutiksi metus, tokie jie ir bus“, tai šie metai nusimato būti geri. Jei netikėti prietaru, metai bus tokie, kokius pats (iš dalies) ir susikursi.

Tradiciškai (su retomis išimtimis) Naujuosius sutinku Nidoje. Šįkart buvo ta reta išimtis, bet vistiek prie jūros – Šventojoje. Teminis jūrinis vakarėlis gerų draugų kompanijoje. Kas gali būti geriau?

Šventojoje susipažinom su vietine tradicija – prie uosto molo Naujųjų naktį uždegamu laužu. Ir dalyvavome naujos tradicijos užgimime – šventėmis ant „Amelios“ stiebo kelti O.K. vėliavą.

Vienuolikos kilometrų pasivaikščiojimas pajūriu su žmogumi, kuriam jūra – taip pat gyvenimo dalis, neprailgsta. O regint drąsuolį, sausio 1-ąją šokusį maudytis į Baltijos jūrą, buvo apėmęs noras ir man tą patį padaryti. Bet greitai dingo, aš ir vasarą nesu didelis maudynių mėgėjas.

Kopūstienė, kalakutas, pirtis ir klausimas: „O gal varom į Nidą? “. Atsakymas: „Varom“. Tradicija pirmomis metų dienomis aplankyti Neringą gyvuoja ir mes Nidoje (nuotraukoje – Nidos eglutė).

Tradicinės žuvienės pavėlavome, bet švelniai paglostyti Nidos undinėlės krūtis – privalu.

Prie jūros vaikštinėti šįkart jau buvo ne toks kaifas – žvarbus vėjas gena į mišką.

Vėsu buvo ir radijo stoties „Neringa FM“  gimtadienyje antrajame prieplaukos aukšte. Bet pakraipius kumpius (bumčiko atsiklausiau kokiam pusmečiui) nebuvo baisiai šalta.

Naujametiniais sveikinimai, klasiokų rankų paspaudimai – na kaip be to. Beje, apie klasiokus. Su vienu pasisveikinus šalia buvęs žmogus man sakė, kad aš savo klasiokui pagal išvaizdą į sūnus tikčiau. Na taip, aš jaunas ir gražus.

O po Nidos buvo Klaipėda ir privalomas kavos puodelis su pyragu Pilies uosto kavinėje. Prie kompanijos prisijungė geriausias draugas nuo mokyklos laikų, su šventėmis sveikino jachtos „Lietuva“ įgula.

Po tokio savaitgalio nesinori grįžti į kasdienybę, bet yra žodis „reikia“. Gerų emocijų pakrautos batareikos pilnos (kas, kad miego trūksta), kimbam į darbus.

P.S. Šįkart nesveikinau nieko atskirai su šventėmis – viskas išsakyta čia, „Ant bangos“. Bet ačiū visiems sveikinusiems trumposiomis žinutėmis ir el.paštu. Ypač miela buvo sulaukti sveikinimo iš Kanados.