Uostamiesčio daugiakalbystė

Published by Rokas Arbušis on

klaipeda_meridianas_arbusis-lt

Klaipėdoje reikia priprasti, kad čia nuo gimimo 40-50 metų gyvenantys žmonės nekalba lietuviškai – dažniausiai tik rusiškai. Lietuviškai supranta, bet kalbėti nemoka.

Jiems ir paskaitos kartu su lietuviais gali būti dėstomos nevalstybine dvikalbe – sakinys viena kalba, sakinys kita.

Aš ne prieš, nors kaip atpratusį truputį erzina. Ne turistai juk, pošimts. Ir kartais toleranciją (kurią taip mėgstama pašiepti pravardžiuojant tolerastija) nenuslopina sukilę nacionalistinio atspalvio jausmai, nors aš pats, brač, esu negrynas lietuvis: su žemaitiško, vokiško ir dar kitokio kraujo priemaišomis. Bet gerbiu šalį, kurioje gyvenu, ir stengiuosi kalbėti gražiai oficialia šios šalies kalba.

Jei tik pavyksta, vengiu ir taip vadinamų rusiškų triaukščių keiksmažodžių. Šiandien išgirdau legendą, neva žymieji rusiški keiksmažodžiai, kurie, kaip mes esame girdėję, atėjo iš mongolų-totorių, šiųjų kalboje nėra keiksmai, bet rusai tiek nemylėjo (ir nėra už ką) okupantų, kad jų žodžius pavertė keiksmais.

Bet grįžkime į XXI amžiaus pradžios vienintelį (kol kas?) Lietuvos uostamiestį. Daugkalbystė tokiame mieste natūralus dalykas ir mano minima dvikalbystė tik mažmožis, palyginus su didžiaisiais pasaulio uostais ar metropoliais. Ai, su tuo pačiu Vilniumi.

Etninės grupės su sava kalba, tradicijomis ir izoliuotu gyvenimu „valstybė valstybėje“ — natūrali persimaišiusio pasaulio dalis. Nuo emigrantų nukraujavusios Lietuvos laukia toks pat likimas: čia rasis vis daugiau etninių grupių, o svetur lietuviai jau ir taip nuo seno (ne visi, žinoma), stengiasi rinktis į krūvą.

Neišmoksta ir lietuviai svetimos kalbos. Asmeniškai pažįstu vertėjaujančius lietuviams (nebūtinai geriems) Anglijoje ir Šveicarijoje. Bet nekalbu apie svetur gimusius ar karjeros siekiančius lietuvius (Ignalinos AE direktorius kalba lietuviškai?).

Pasikartosiu: man tolerancijos užtenka. Kadaise atvykę iš „Didžiosios tėvynės“ jie niekada nemanė, kad pasikeis santvarka ir Lietuva taps nepriklausoma. Niekada nemanė, kad rusų kalba bus nevalstybinė.

Tik jei vis dar jiems pataikauja valstybinių institucijų oficialūs asmenys, tai truputį pikta. Juolab tokioje įstaigoje kaip Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. O gal gerai išmokti paskaitose ir mūsuose dar gajų rusiškų jūrinių terminų? Kad tik nesipainiotų galvoje.

Kalbant apie etnines grupes, rusiškai kalbančius uosto darbuotojus apibūdinčiau kaip tokią grupę.

Po darbo valandų miestas trumpam pagausėja ir gali sutikti tipiškų tos grupės narių: tamsiai apsirengę, išpurtusiais veidais, tik jiems būdingais, nors forma neypatingais, barzdele ar ūsais, nuobodžia šukuosena. Tokiam dar nepravėrus burnos gali pasakyti – uosto darbininkas, o kai prakalbs, beliks pasitikslinti, kurioje krantinėje dirba.

Kaip teisingai yra sakęs (o „Ant bangos“ aprašė)  buvęs uosto kapitonas Sigitas Šileris, uostas ir miestas – atskiri pasauliai.

Categories: Krantas

15 Comments

Karolis · 12/13/2010 at 8:35 PM

Gal ir ne į pagrindinę temą komentarą rašau, bet, kad jau šovė galvon, tai netylėsiu. Džiaugiuos, kad gyvenu mieste (Vilniuje), kuriam gan stirpiai jaučiama daugkalbystė. Tiek rusų, tiek lenkų kalbą girdžiu dažnai. Už tai net esu dėkingas (nežinau tik kam padėkoti), nes dabar ganėtinai gerai suprantu rusiškai, pagaunu esmę lenkų kalboj. O tie visi niekinimai ir spjaudymaisi man yra juokingi.

Netgi dabar, mokantis universitete ir ieškant darbo pagal specialybę, beveik visuos darbo skelbimuose pabrėžiama rusų kalba. Ir visi tie, kurie spjaudė ant rusų ir jų kalbos, spjaudosi, kad jos nemoka.

Rokas Arbušis atsakė:

@Karolis,
dar prieš pusmetį buvau Vilniaus gyventojas (pabrėžiu — ne vilnietis ir, tikėtina, grįšiu), bet prie tuteišų kalbos neįpratau. ir lenkiškai nepramokau.
Vilnių kaip kosmopolitišką kaimelį (pasaulio mastu) priėmiau. tik nemėgau ir pykau (ir taip liks) ant tų žmonių, kurie tyčia nesimoko lietuviškai, nes širdyje dar jiems CCCP.

Donatas · 12/13/2010 at 9:51 PM

Pritariu Rokui. As asmeniskai moku ir rusu ir suprantu lenku, bet tikrai nesuprantu zmoniu kurie gyvena visa gyvenima Lietuvoje ir negali ismokti. Man pikta ant Vilniaus todel kad jei nueini i koki turgu ir paklausi lietuviskai kiek kainuoja tau jie atsako rusiskai. Ir dar su tokiu pasipiktinumu kad tu su jais ne rusiskai sneki kad padek dieve. Pats esu is Kauno. Kalbas moketi reikia, bet jei esi LT pilietis ir gyveni cia tai buk mielas ir malonus ismok ta LT kalba.

Darijus · 12/13/2010 at 11:50 PM

Kalbėsiu, oi rašysiu kaip senis. Kalbos visos gražios kai jas moki. Jei man nutinka panaši situacija aš būtinai prašneku rusiškai – taip aiškiai,kad oponentas automatiškai tęsia pokalbį lietuviškai. Arba atsiprašo dėl silpnų lietuvių kalbos žinių. Niekada nevartoju tiurkų keiksmažodžių, kurie į rusų kalbą atkeliavo Rusų-Turkų karų metu. O mongolai – totoriai nieko bendro su keiksmažodžiais neturi, nes tai sudedamoji rusų DNR dalis. Ilga okupacija paliko savo pedsaką.

grumlinas · 12/14/2010 at 12:56 AM

Kažin, kiek grupėje lietuvių, ir kiek rusakalbių? Gal tada dėstymas rusų kalba tikrai turi prasmę? ;)

Rokas Arbušis atsakė:

@grumlinas,
kas trukdo sudaryti grupes, kurioms dėstoma kažkokia grupės pasirinkta kalba? nors esperanto.
man studentų gaila. nes visa grupė mokosi taip, kaip mokosi jos blogiausi. ir jei kažkoks kacapas nemoka lietuviškai, dėl jo aiškinama rusiškai, o nesupranta šios kalbos nemokantys, tai gaunasi dvigubas tempimas žemyn.

grumlinas atsakė:

@Rokas Arbušis,
tada šūds, jei dėl vieno olucho visa grupė kenčia :(

Rokas Arbušis atsakė:

@grumlinas,
visur ir visada taip būna. arba beveik visada. prasikalsta vienas, o kenčia visi. tada tam vienam būna laaaabai nesaldu…

grumlinas atsakė:

@Rokas Arbušis,
žinoma situacija, laimei ne aš buvau tas vienintelis ;)

Audrius · 12/14/2010 at 12:05 PM

Šneku su žmonėmis ta kalba kuria jie pradeda ir/ar moka geriau ir džiaugiuosi galėdamas laisvai šnekėti užsienio kalbomis. Sutinku, kad toks klaipėdiečių (?) “požiūris” neskatina rusakalbių mokintis lietuviškai, bet čia jau jų problema (man nemaišo, o tik padeda tobulinti mano rusų kalbos įgūdžius). Jaunimo vis mažiau moka rusiškai ir nemokantys lietuviškai gaus natūraliai išmokti, kai nebesugebės susišnekėti gatvėse, parduotuvėse ar pan. bet tam reiks laiko….

Kitas klausimas, kai dėstytojai nemoka Lietuviškai… Nedariau iš to problemos, kai pats mokiausi, bet jau praėjo šiek tiek metų nuo tų laikų ir laikas būtų “morechodkei” susitvarkyti….

Rokas Arbušis atsakė:

@Audrius,
buvau kadais gaidžiukas, kurs užkalbintas rusiškai atsiliepdavo tik lietuviškai ir demonstruodavo ryškų nepasitenkinimą. Vilniuje greitai atratau taip sutikęs kelis turistus — jie nekalti, kad nemoka vietinės kalbos.
ir šiaip košės daugiau galvoje.
bet tyčia nesimokiusių šalies, kurioje gyvena, kalbos, nesuprasiu. dar daugiau, vertinu tai kaip jų panieka ir šaliai, ir kalbai.
jei USA, UK, DE, FR etc gali sau leisi getus su nemokančiais pagrindinės kalbos, tai pas mus tai yra prabanga.

Vadimas · 12/14/2010 at 8:11 PM

Nelabai jau ir lietuviskas tas miestas istoriskai, o mums visiems mokytis reikia kinietuskai:)

Rokas Arbušis atsakė:

@Vadimas,
greičiau arabiškai. ir skaityti Koraną.

Deivis · 12/27/2010 at 9:40 PM

O aš visomis kalbomis laisvai KLAUSAU :D.

Rokas Arbušis atsakė:

@Deivis,
o GIRDI?
nes kartais klausyti ir girdėti — skirtingi dalykai.

Comments are closed.