Piratų vėliava prekybiniame laive

Published by Rokas Arbušis on

516513

  • Karinių laivų apstu. Bet ar jie apsaugo? REUTERS nuotrauka.

Panašu, kad Somalio piratai arba visai suįžūlėjo, arba imasi naujos, ir, tenka pripažinti, nekvailos praktikos – pulti civilius laivus anksčiau užgrobtais laivais.

Toks atvejis buvo, kai pagrobtu automobilius gabenančiu laivu „Asian Glory“, piratai puolė konteinerius gabenantį „MSC Anafi“. Pirmasis plaukia su Didžiosios Britanijos vėliava. Piratai ją nuleido ir išsikėlė „linksmąjį Rodžerį“?

Pagal vienus pranešimus, ataka buvo nuožmi – piratai kelias valandas vijosi laivą, nuolat jį apšaudė iš automatinių ginklų ir granatsvaidžių. Bet vėliau „MSC Anafi“ kapitonas žurnalistams teigė, kad nieko baisaus nebuvo – tamsią naktį prie jų prisiartino kitas laivas, kelis kartus iššovė, „MSC Anafi“ padidino greitį ir pabėgo.

Gal kapitonas ką nors slepia, nes kai „MSC Anafi“ pasiekė Indijos uostą, 20 iš 24 įgulos narių pasiprašė atleidžiami – jie nebenorėjo rizikuoti savo kailiu.

Jei tikėti kapitonu, jis nematė tiksliai, kas per laivas juos atakavo. Bet tikrai ne piratų „barža“ ar valtis su motoru. KPŠ? Net jei buvo tamsu kaip požeminėje oloje, radarų ekrane automobilių laivas turėjo plieksti kaip lėktuvnešis, o ne žvejų valtelė.

Kad ir kaip ten būtų, kiek tos informacijos tikra, o kiek ne, vien galimybė piratams naudoti okeaninius laivus puolimams, gali keisti situaciją Indijos vandenyne ir Adeno įlankoje.

Automobilius plukdantis „Asian Glory“ — aukštu bortu, ne lėtaeigis žvejų laivelis, kuriuos piratai anksčiau naudodavo savo mobilioms bazėms. Nuo tokio pasprukti nelengva net tokio paties lygio laivui, nekalbant apie mažesnius ir lėtesnius ar, ypač, jachtas.

Įprastu būdu, sulaukė palankaus oro, piratai išplaukia į vandenyną savo žvejybiniais „dou“ laivais, aptinką auką, tada sėda į atviras motorines valtis ir puolą laivą. Puolimo metu jiems tenka sunki užduotis – viena ranka laikytis valtelėje, o kita apšaudyti laivą, kad įgula negalėt pasipriešinti jų išsilaipinimui į denį.

Kas kita, kai didelis laineris prisiartina prie aukos. Jei bangavimo nėra ar jis nedidelis, perlipti į kitą laivą jiems pasidaro kur kas lengviau (nors ir nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti). Neatmeskim varianto, kad piratai gali atakuoti kitą laivą, o tai jau grėstų abiejų paskendimu.

Be to, piratai gali nesibaiminti kareivių – jiems kaip skydas tarnauja užgrobto laivo įgula. Tai ypač aktualu Adeno įlankoje, kur saugomi fregatų saugomais „koridoriais“ plaukia prekybinių laivų konvojai.

Jei puolimas iš valties turi trukti kelias minutes, nes greitai gali pasirodyti kariškiai, šiuo atveju, prisidengdami įkaitais, jie pulti gali kelias valandas, o kariškiai viską stebės iš šalies bejėgiai.

Tik didesnio greičio laivai gali sėkmingai atitrūkti nuo piratų, kai jie atakuoja iš užgrobtų laivų.

Kas galėtų gelbėti tokioje situacijoje? Gal ginkluoti kareiviai ant denio. Įgula ginkluota būti negali – taip ji automatiškai tampa piratais. Ginkluoti saugos kompanijų apsaugininkai taip pat kelia pavojų prekybinį laivą laikyti piratiniu. Bet ir kariai nieko gero – ar netampa prekybinis laivas kariniu? Uždaras ratas.

Panašu, kad laivų konvojus, lydimas karinių laivų, irgi negali būti šimtaprocentinė garantija. Gudrus piratas gali priversti krovininio laivo kapitoną pameluoti ir įkaitų laivas taps ėriuku vilko kailyje avelių bandoje.

Kaip elgtis kariams? Spjauti į galimai žūsiančius įkaitus ir duoti rimtą atkirtį piratams, kad šiems nekiltų daugiau minčių užgrobtus laivus naudoti atakoms? Tik kas norės po to dirbti šiame regione plaukiančiose laivuose, jei žinos, kad gali žūti kartu su piratais?

mv Asian Glory

  • Teigiama, kad šis, daugiau kaip 2 000 „Hyundai“ ir „Kia“ gabenęs laivas užpuolė kitą laivą. „Ship Photos“ nuotrauka.

3 Comments

Nauticalis · 04/12/2010 at 1:12 PM

Na, tai nieko naujo po šia saule – istorijoje juk dauguma piratų laivų ir būdavo tokiu būdu “rekvizuojami“ reikalui. :)

gramas · 04/12/2010 at 10:44 PM

Nėra viskas labai aiškiai juoda/balta tame visame reikale su piratavimu. Kaip tam anekdote apie kojas ir rankas – reikia žiūrėti kas iš kur auga. Somalis gyvena be valdžios ir visiškoje suirutėje nuo 1991 metų. Gudresnės šalys tuo mikliai pasinaudojo – jau ne pirmas dešimtmetis kaip tunu, krevetėm, langustais turtinguose Somalio vandenyse visi kas netingi žvejoja nelegaliai. To negana – skaitosi vos ne gero tono ženklu į Somalio vandenis reguliariai nuleisti tūkstančius tonų pavojingų atliekų, tame tarpe ir branduolinių – juk ispanams, vokiečiams, olandams ir kitiems gudragalviams tai pigiau nei sąlyginai saugiai užlaidoti kokioje pvz. Lietuvoje. Pirmieji piratai buvo kaip ir savanoriška pakrančių apsauga – paprasčiausi vietiniai žvejai, kurie pradėjo vaikytis nelegalius žvejus ir šiukšlintojus, ir reikalauti duoklės iš jų. Apetitas pinigams didėjo, ir tinklus jie išmainė į kalašus ir ėmė vaikytis bet ką, ką tik pasigauti sugebėjo – tiko ir traleris, ir jachta, ir sausakrūvis. Žinia apie gerą “verslą” sklido, ir į valtis susėdo vyrukai, kurie niekad jokiais žvejais nebuvo, o tik badmiriavo sau Somalio pabėgėlių stovyklose vos ne per pusę Afrikos. Save jie mato vos ne kaip patrijotus ir kovotojus už savo šalį – juk mes iš jų pavagiam jų svarbiausio maisto resurso – jūros produktų – už maždaug 300 mln. Amerikos rublių kasmet. Jie reketavo laivus savo vandenyse jau daugybę metų, bet piratavimo skandalas ir isterija pas mus kilo tik tada, kai jų veikla apsunkino naftos tanklaivių judėjimą. Be naftos mums nesmagu. Todėl mes pasiuntėm karinius laivus į ten, bet toliau semiam abiem saujom iš jų jūros nelegaliai, ir toliau ritinam bačkas su nuodais. Manau, kad prieš iššaudydami visus 9 mln. somaliečių, turėtumėm nutraukti savo nelegalius darbelius jų vandenyse, tik tada turėsim moralinę teisę reikalauti kažko iš jų. Vistiek, kol toje turbūt labiausiai nustekentoje pasaulio šalyje neatsiras valdžia, nesusikurs ekonomika ir žmonės nebedvės badu – piratavimas tik plėsis dar daug daug metų. Laivus reikia labiau apsaugoti – jau yra radarai, kurie net guminukę parodo per 10 jūrmylių, yra įrenginiai, kurie kažkokiu tai impulsu bet kokį variklį išjungia per puskilometrį, yra lazerinis įrenginys, kuris žmogaus nesužeidžia, bet tik laikinai išjungia – tą viską bus bandoma panaudoti prieš piratus, nors veiksmingesnis būtų išpirkų nemokėjimas – tik kad nelabai įgyvendinamas dalykas ko gero.

Rokas Arbušis atsakė:

@gramas,
visada įdomi nepolitkorektiška nuomonė. o jei argumentuota, imi ieškoti, iš kur šaknys dygsta. kažką panašaus esu skaitęs, bet ne taip glaustai ir koncentruotai.
bet nepaisant išvardytų priežasčių, piratavimas lieka nusikaltimas, o nusikaltėliams, žinia, kur vieta.
galų gale ir Tadas Blinda buvo eilinis plėšikas, kurį tie patys baudžiauninkai ir uždaužė.

Comments are closed.