Anglija – brangu ar pigu?

Nekantriems – mano nuotraukos iš Anglijos. Ne apie buriavimą.

Pasakojimais apie Angliją dabar nelabai ką nustebinsi – arba žmonės ten buvo (yra), arba ten buvo (yra) giminaičiai. Bemaž visi girdėję apie šią šalį, tad vos kelias dienas ten pabuvęs ir aš vargu ką pasakyčiau naujo ar netikėto. Bet keletą pastabų turiu.

Po kelionės aplink pasaulį sugrįžęs Andrius Varnas sako, kad palyginus su visu pasauliu, Lietuvoje brangu. O Anglijoje?, klausiau jo aš. Kapitonas sako, kad ir ten pigu.

Drįstu nesutikti. Kelis ir keliolika metų Didžiojoje Britanijoje gyvenantys žmonės man sako, kad čia gyventi brangu. Pasaulio jie apkeliavę nemažai, lyginti turi su kuo. Ir aš jais tikiu.

Svetur laikausi principo neversti kasdieninių išlaidų kainų į litus, taip mažiau skauda. Konvertuoti į litus verta tik stambesnių prekių kainas, tuomet galima svarstyti, ar verta pirkti toje ar kitoje šalyje, jei Lietuvoje to ar ano nėra.

Skaičiuojant svarais, Southamptone (daugiausiai buvau šiame mieste, kitur kainos gali skirtis, nedarau apibendrinimų visos šalies mastu) kainos įvairios: pigioje parduotuvėje galima nusipirkti 7 poras kojinių už 2 svarus (panašiai tiek kainuoja kepalas duonos) arba naujus sportbačius už svarą – tiek pat, kiek kainuoja grietinės indelis viename prekybos tinkle. Tiesa, kitur batų pora kainuoja nuo 40-140 svarų. Mačiau ir džinsų už 5-9 svarus, tikrai pigu.

Bet pasidaro nepigu, kai skaičiuoji kitas išlaidas – automobilio stovėjimas valandai iki 2 svarų (o Londone mane pasitikusi draugė už valandą sumokėjo 8 svarus), pietus dviems – 25-30 svarų. Benzino kainų neskaičiuosiu, nes jis ir matuojamas čia kitaip. Tabako kainas jau pamiršau, bet vien pažiūrėjus į jas šiurpas nukrečia.

Tarpmiestiniai autobusai reklamuojasi bilietų kainomis nuo 2 svarų, bet gali tekti mokėti ir 6, ir 30. Jie kaip lėktuvų bilietai – kuo anksčiau perki, tuo pigesnis. Pasakojo man, kad kartą iš Glazgo į Londoną parskristi buvo pigiau, nei nuvažiuoti autobusu iš vienos nedidelės marinos netoli Glazgo. Panaši situacija ir su traukiniais.

Tad ar brangu, ar pigu, kiekvienas gali spręsti pagal save. Man pasirodė nelabai pigi šalis, bet, sako, ten dirbant įmanoma sutaupyti juodai dienai.

Ir dar kelios pastabos:

• gal ir gerai, kad neleido man dviračiu ten važinėti (sakė: „Nenoriu rengti tavo parsiuntimo namo“) — nors dviratininkų daug, įprasti prie kairės pusės eismo juostos reikia laiko
• maži spiegiantys vaikai lėktuvuose turėtų būti gabenami kaip pavojingas krovinys bagažo skyriuje
• Stanstedo oro uostas tiek pat Londono, kaip Karmėlavos – Kauno, tik atstumai kelis kartus didesni
• jei Lietuvoje angliškai susikalbėjai su švedu, dar nereiškia, kad tai pavyks padaryti Anglijoje kalbant su britu, ar, juolab, škotu
• pečius spaudžianti kuprinė ir baimė pavėluoti į autobusą/traukinį – ne patys geriausi palydovai Londone
• orientacijai tikrai labai praverčia kompasas („žaisliuko“ iPhone 3G kompasai mano kantrybei per lėti)
• Google Maps Street View yra gėris ir padeda nepasiklysti
• iš nuostabos nukaręs žandikaulis gali reikšti ir stereotipų lūžį galvoje
• noriu dar. labai.

Ačiū Anglijoje mane priėmusiai ir šefavusiai draugei.

P.S. Vos nepamiršau: Anglijoje nėra varškes, tik kažkoks poskystis sūrus pakaitalas. Ir elektros rozetės ten kitokios. Kartą pamiršau adapterį ir likau visai parai be kompo.