Buriuojame angliškai

Nuo kulinarinis simpoziumas

„Tojanos“ kapitonas Darius „Bitlas“ garsėja kaip kulinarijos virtuozas. Per talkas Minijos jachktlube, jis nenešioja lieptelių ir nedirba kitų sunkių darbų. Užtat ruošia visai buriuotojų bendruomenei pietūs. Taip pat jis ų „crazy“ idėjų generatorius ir užupietis, rengia įvairias akcijas. Viena tokių – tradicinis kulinarinis „simpoziumas“ (gan skambiai pavadinta). Šiųmetiniame dalyvavau ir aš su komanda.

Renginio tema – „Viskas, kas plaukia“. Ar gaminti patiekalus iš jūrų gėrybių, ar gaminti neskęstančius, ar kaip tik – skęstančius padažuose (tai mūsų pasirinkimas), ar tiesiog apipavidalinti (ir pavadinti) kuo nors, kas susiję su jūra – kiekvienos komandos fantazijos reikalas.

Mūsų komanda „buriuotojiška“ – Beta (aka Betocka) su Ieva jau dukart kartu su manim plaukė šiemet Kuršių mariose, o Giedrius (aka Knight) su manim buriavęs Kauno mariose „Cormoran 18“ tipo jachta „Barta“.

Buvo renginyje ir daugiau buriuotojų – iš Kauno atvyko Tomas, su žmona dalyvavo Darius „Olandas“ („Carpe Diem“), šventę stebėjo „Kirkės“ kapitonas (ir kodėl jis mano, kad nežinau, kas yra spinakeris?), „Vesiolas“ ir kiti.

Merginos (Beta dar pasikvietė savo sesę) ruošė ruošė šaltuosius užkandžius, o mums su Knight teko pagrindinio patiekalo paruošimo rūpesčiai. Knight yra maisto ruošimo gamtoje asas (ir išvis stiprus kulinaras, rekomenduoju pasiskaitinėti jo tinklaraštį), tad buvo mūsų „slaptasis“ ginklas. Ir pasidabino jis atitinkamai – pagoniška sermėga, pasikabino ragą gėrimams, peilį odiniame dėkle. Ir puodus savo specialius pasiėmė, maistą ne „maksimose“, o turguje supirko.

Kulinarinių maisto gaminimo subtilybių nepasakosiu. Juolab kiekvieną kartą viskas vis kitaip. Gaminome mes troškinį (vienintelis ne lietuviškas ingridientas – prancūziškas vynas). Laužo, kaip tikėjosi Giedrius (o aš tiksliai ir nežinojau) nebuvo, bet šamotinis puodas tilpo ir išlankstytoje šašlikinėje.

Mūsų merginos užkandžius gamino namuose net du vakarus prieš renginį. Ir ne be reikalo stengėsi – daugiasluoksnis daugiaaukštis sumuštinis „Švyturys“ ir sumuštinukai „Bojos“ (kaip ir pridera – raudonos ir žalios spalvų) laimėjo prizus. Tuo tarpu mūsų su Giedriumi ilgai gamintas troškinys pagrindinio prizo, deja, negavo. Jį išsinešė kažkokia tarptautinė komanda (regis, studentai ir iš Australijos, bet tiksliai nepamenu).

Kaip čia laimėsi, kai savo patiekalą komisijai nešėme vieni paskutinių – iki tol tiek prisiragavę jie jau galėjo skųstis skonio receptorių nejautrumu. Juolab komisiją visi stengėsi papirkti – kas gėrimais, kas dar kuo nors. Komisijos narys „Bitlas“ vėliau mus tikino, kad mūsų mėsa perkepusi. Va su tuo tai mes niekaip nesutinkame! Bet vistiek be prizo nelikome, o laimėtą šampaną ir su priešininkais, ir su žaviomis damomis išgėrėme :)

Na o po to – šokiai-pokiai iki vėlumos, nuotraukų iš buriavimo regatų žiūrėjimas projektoriuje ant sienos, gyva muzika (gaila, žadėtos grupės „Soda“ nebuvo) ir kitos linksmybės.

Ir pabaigai:

Eilėraštis, kurį kūrė Beta, bet pristatant patiekalą aš taip ir neperskaičiau iš susijaudinimo:

Šimtas vyrų susirinko

Net žalia girelė linko

Pjaustė, virė ir troškino

Jautį, vyną, pusė grybo!

Vyrai drobėm išsipuošę

Ruošė maistą išsijuosę

Jei ne vynas Prancūzijos

Maistas praktiškai Dzūkijos.

Ką apie tai rašė pats Knightas.