Po jachtklubus pasidairius

Jei jau Angliją užklupo rekordiniai šalčiai, gal ir ten navigacinis buriavimo sezonas tęsiasi ne visus metus? Ta proga prisiminiau juodraščiuose nuo rugsėjo marinuojamą įrašą apie mano matytas jachtų marinas Didžiojoje Britanijoje. Kaip dabar pagalvoji, mažai mačiau, noriu dar.

Ilgiausiai išvaikščiojau Ocean Village Marina jachtų uoste, nes jis buvo netoli vietos, kurioje gyvenau. Todėl ir nuotraukų (nekantriems – Picasa albumas), ir teksto gausiausiai.

Dar pakeliui link marinos į akis krenta flagštokas, kuris iš tolo atrodo kaip burlaivio stiebas – tiek čia galima burių sukabinti.

Vos įėjus (jei baras lieka kairėje, o ant kranto stovintis laivas-švyturys – dešinėje) akį patraukia okeaninis „Big Spirit“, VO60 klasės (pavadinimo neįkirtau, ir gal tai buvusi „Djuice dragons“) jachta iš sindikato Project Racing, viena IMOCA60 jachtų su Mike Golding Yacht Racing vardu ant borto, bet pagal spalvą ne ta „Ecover“, su kuria šis buriuotojas plaukė aplink pasaulį „Vendee Globe“ regatoje.

Šalia šio sportinio bolido – prabangos etalonas, superjachtų klasės burlaivis „Rebecca“ . Čia norėčiau pabrėžti, kad kalbu apie 2010 metų rugsėjo mėnesį, gal šiuo metu (ar kitu, kuomet bus skaitomas įrašas), ten stovi visai kiti laivai. Juolab AIS kažkurią dieną rodė, kad „Rebecca“ vietoje stovi kitas burlaivis.

Žygiuojam toliau ir matyti nedidelis, veikiausiai treniruočių trimaranas su britų Artemis Ocean Racing sindikato emblema. Toliau jachtos, kateriai kol sutinkam vieną Minitrasat 6.50 klasės sportinį laivą. Taip, ta su pakabinamu varikliuku jachtutė skirta okeaninėms varžyboms.

Kaip ir netoli prišvartuota kita IMOCA60 klasės jachta skaičiumi 100. Ta pati, kuri buvo pagrindinė lietuviškos jachtos „Ambersail“ varžovė regatoje „Sevenstar Round Britain and Ireland Race“. Iš arti pamačiau, kaip atrodo stiebai be zalingų ir štai kam reikia tų į šonus išsikišančių strypų (net nežinau kaip vadinasi, žinovai sako — autrigeriai).

Southamptone buvau, nors labai trumpai, dar vienoje marinoje — Shamrock Quay Marina. Šioji labiau nei ankstesnė priminė „vietinę“, ne tik svečiams ir prabangiems laivams skirtą jachtklubą. Čia galima mokytis buriavimo.

Toliau pasakojimas skystėja, nes kai vienos dienos vakarą draugė man aprodė Portsmouthą, prie žymiojo bokšto-spinakerio esantis pirsas skirtas svečiams, ne vietiniams buriuotojams. Ir vietos jame nedaug.

Užtat vietos apstu Port Solent Marina jachtklube. Jau grįžęs į Lietuvą iš Andriaus Varno sužinojau, kad čia įplaukimas įdomus – pro šliuzo vartus (beveik kaip į pilį). Reiks atplaukti, nuo vandens pamatyti.

Pati marina – didžiulis pramogų ir poilsio kompleksas, čia žmonės ir apylinkių važiuoja pailsėti. Čia yra visko: kinas, restoranai, kavinės, parduotuvės, viešbučiai etc. Ir daug daug jachtų.

Viena didžiausių jachtų nuomos kompanijų „Sun Sail“ čia laiko dalį savo flotilės. Jachtų kompanija turi tiek daug, kad nekvaršina galvos kurdami joms pavadinimus – visos sunumeruotos ir tiek.

Čia sutikome vestuvininkų porą (o, šitos tradicijos visuose kraštuose vienodos). Nufotografavus jaunikis, toks augalotas žaliukas jūreivio uniformą, kažką burbtelėjo apie pinigus. Nuo pat pirmos dienos po padu ir žmonai pinigų kaulija iš turistų?

Dar dvi matytos marinos yra, pavadinkime taip, kaimuose. Vienoje jų, esu minėjęs, prisiliečiau prie istorijos – iš arti pamačiau legendinę jachta „Gipsy Moth IV“ .

Lymingtonas yra kurortinis kaimelis prie vandens, tačiau jo marina dydžiu lenkia visas Lietuvos kartu sudėjus. Čia įsikūrusi ir viena stambiausių jachtų brokerinių kompanijų „Ancasta“.

Kitą mariną, jei ją taip galima pavadinti, mačiau gražiausiame iki tol regėtame Anglijos provincijos miestelyje Arundelyje. Tie tos ir marinos: paklypusi trobele su kreida iškeverzotu kvietimu paplaukioti motoriniu kateriu (+ vieno parduodamo laivelio skelbimas) upėje Arun. Internete ta pati kompanija atrodo visai gerai.