Politika ir buriavimas

• Praėjusio savaitgalio varžybos „Flying Tigers“ San Diege (JAV). Šaltas Detroito upės vanduo, vėjas iki 15 mazgų, gūsiai su sniegu. Gražu.

Štai ir sulaukėme: sniego ir cirko Seime.

Kai sninga, buriuoti mokame. Vien ko verta „Žilvino“ parplukdymo iš Borholmo vidury žiemos odisėja prieš daug metų! Bet tai jau buvo ekstremalu. O kol kas su pirmu sniegu sveikina jau tūkstantį jūrmylių Atlante link Keiptauno nuplaukusi „Ambersail“ įgula.

Bet ne apie tai aš. Apie tą cirką, kurį matėme renkant Seimo pirmininką. Ar mokės „šoumenas“ vadovauti parlamentui?

Bet prie ko čia Arūnas Valinskas ir buriuotojiškas blogas? Nagi žiūrėkime į nuotrauką:

• Čia 2007 metų „Kuršių marių“ regatos kadras.

Taigi, antras žmogus valstybėje – buriuotojas. Galėtume džiaugtis, jei ne tie keli „bet“…

Man mistika, ko „šou verslo ryklys“ apskritai ėjo į politiką ir paskui save tempėsi tokius, kurie iš pažiūros visai neatrodo „politiški“. Nors pažiūrėjus iš antro, trečio karto… Juk ir džiazo muzikantas, dėstytojas, „Klaipėdos pilies džiazo festivalio“ rengėjas Vytautas Grubliauskas-Kongas neatrodė tas, kuris trins užpakalį rūmuose prie Neries. Bet apsipratome.

Versijų ko A.Valinskas į valdžią ėjo yra nemažai. Nekart girdėjau bent dvi:

1. socialdemokratams paruošti dirvą sugrįžti prie valdžios lovio,
2. atvesti į valdžią „Maxima LT“ milijardierius.

Gal dar kokių kitų versijų yra – nebesigilinu. Bet neatmesčiau galimybės, jog Valiaus užkopimas į valdžios Olimpą yra gerai apgalvotas žingsnis ir mes, anksčiau ar vėliau, sužinosime/pamatysime/pajusime, kokių tikslų jis siekė…

O jei jo tikslas tikrai nuoširdžiai tarnauti Lietuvai – sveikinsime.

Prieš „Ambersail“ kelionę Vilniuje vykusiame įgulų vakare pokalbyje su IX etapo kapitonu Viktoru Golubovskiu man patiko jo pasakojimas, kaip jis vasarą jūroje plukdė gal apie 20 iki tol buriavimo malonumų ir vargų neragavusių žmonių. Ir, anot Viktoro, visiems tiems „čainikams“ persivertė mąstysena (neatkartosiu kapitono gesto), jie tapo geresni. Kitaip tariant, jūra juos pakeitė teigiama linkme.

Ar buriavimas pakeitė ir A.Valinską (jei jis buvo blogiukas)? Ar jis tapo tikru džentelmenu, kokiais dažniausiai įsivaizduojami buriuotojai? Ar suvokimas, jog nuo tavęs, nuo pasitikėjimo tavimi, nuo reikiamą akimirką priimto teisingo sprendimo priklauso kitų žmonių gyvybė jam padės naujajame poste? Kažkodėl nemanau… Bet galiu ir klysti.

Tarkime, buriuotojiška patirtis Arūnui padės. Bet būtų naivu manyti, kad Seimo pirmininkas staiga imtų „stumti“ buriuotojams palankius įstatymus. Ir štai kodėl:

1. atrodo, kad kol kas jam didesnis galvos skausmas bus išsilaikyti poste ir neleisti išbirti koalicijai,
2. tokius įstatymus Seimo pirmininkas pats vargu ar kurs, o jei tokius kas nors Seimui ir paruoš, jie pasimes tarp visų kitų,
3. per menkas reikalas proteguoti vienos negausios visuomenės grupės narių interesus; ir pačiam proteguotojui nenaudinga – bus apkaltintas pernelyg didele protekcija.

Be to, Seimas – tik įstatymų leidžiamoji valdžia. Ką daryti, kai susiduriame su tomis bėdomis, kurias turi spręsti vykdančioji – Vyriausybė (arba vietos savivaldybė)? Va jei būtų A.Valinsko pasiūlymas „praėjęs“, ir Aplinkos ministrų tapęs „Nidos“, su kuria plaukioja ir A.Valinskas, kapitonas Arūnas Bukšas, Nemuno deltos regata „Marių burės“ tikrai nebūtų susidūrusi su draudimu antrą etapą surengti Krokų lankoje.

Paskambini A.Burkšui ir sakai: „Žmogau, tavo klerkai čia nesąmonių sugalvojo, mums buriuoti neleidžia“. Mikliai leidimas būtų duotas.

• Buvęs būsimas ministras ir esamas Seimo pirmininkas – vienos įgulos nariai.

Kad valdžia ką nors gali (ar negali), iliustruoja vienas ne toks senas pavyzdys, kai tuometinis premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas, su, regis, buvusio krepšininko Arvydo Sabonio kateriu, įplaukė į Miniją ir čia jį „pričiupo“ budrūs gamtosaugininkai. Pasirodo, ministras pirmininkas nežinojo, kad jo kabineto ministras išleido įsakymą, draudžiantį su varikliais upe plaukioti. Draudimas greitai buvo pavadintas „nesusipratimu“ ir panaikintas. Nes pats AMB „užsirovė“!

O dar savaitę prieš AMB, su gamtosaugininkais teko aiškintis ir man su kolegomis buriuotojais, aukštų postų neužimančiais. Tąkart su Minijos jachtklubo nariais Dainiumi, Mariumi (Ayo)  „Ragaine I“ grįžome iš marių ir patys buvome pakliuvę į komufliažiniais drabužiais vilkinčių gamtosaugininkų nagus. Bet įrodėme, kad švartuojamės statomame jachtklube, kurį patys ir statome (už Europos Sąjungos ir savo lėšas), o jachta be variklio vien su burėmis plaukti prieš srovę negali. Paleido mus, nereikėjo baudos mokėti. [ Gal ir padėjo Ayo rankoje nervingai gniaužiamas irklas… :) ]

Nereikėtų suprasti, kad tokiomis istorijomis siekiu, kad į valdžią atėję su buriavimu susiję asmenys proteguotų buriavimą. Užteks, jei jie dirbs nepamiršdami buriuotojiškos dvasios ir džentelmeniškumo. Nes vienas A.Valinskas tikrai visiems parlamentarams į galvą neįkals, kad Lietuva – jūrinė valstybė. Bet gal užsimins, kad mažesnės nei mūsų šalys turi didesnius laivynus, kur vandens verslas ir poilsis išvystytas, upių, marių ir jūrų nauda pasinaudojama.

• Kam rodys liežuvį "telefoninis teroristas" A.Valinskas?