Pats keisčiausias planetos jachtklubas
Čia buriuojama tik katamaranais, nes trūksta grimzlės. Būna, gylis siekia daugiau kaip 5 metrus, bet taip būna labai retai.
Vanduo sūrus ir klampus, lyg glicerinas aliejus. Ir beveik rožinis. Čia apskritai daug daug rožinės spalvos. Čia yra pelikanų rojus. Dešimtys tūkstančių jų suka lizdus, specialiai nuskridę didelius atstumus.
Tiesa, kartais šie vandenys būna tinkami gerti – kartą per aštuonerius ar dešimt metų tampa didžiulėmis gėlo vandens platybėmis.
Aplink – dykumos ir kartais vėjas užpučia kaip reikiant, nes jam yra kur įsibėgėti. Tačiau bangų didelių nekyla – vanduo klampus kaip glicerinas aliejus. Ir sūrus.
Tiesa, vandens aplink jachtklubą būna ne visada. Dažnai toje vietoje, kur, regis, ne taip seniai buriavai, gali pasivaikščioti, automobiliu pasivažinėti ar lėktuvu nutūpti.
Tai jachtklubas prie Australijos centre esančių Eiro ežero.
„Lake Eyre Yacht Club“ turi apie 50 narių, tarp kurių yra buriuotojai iš Jungtinių Valstijų ir Škotijos. Ir kartais jie čia rengia varžybas, nes buriuoti yra kur: abi ežero dalys – šiaurinis Eiro ežeras ir pietinis Eiro ežeras – kartu užima apie 9 600 km² plotą, didžiausioje vietoje yra 144 km ilgio ir 77 km pločio.
Tiesa, vandens čia būna ne visuomet – ežeras yra 15 metrų žemiau jūros lygo, žemiausiame Australijos taške ir prisipildo tik per liūtys bei patvinusioms upėms sunešus vandens. Net kai vanduo pasiekia pusantro metro gylį, dar ilgas kelio gabalas važiuoti nuo ežero kranto iki vandens.
Vanduo čia greitai išgaruoja. Jei ežero gylis siekia du metrus, vandens nelieka iki spalio. Kuo karščiau, tuo vanduo tampa druskingesnis.
Nepaisant to, jachtklubo „habermaisteris“ Bobas Blackway tikisi sulaukti šimto buriuotojų šiemet.
O štai kaip jachtklubas atrodo, kai vandens ir buriuotojų dar nėra:
5 Comments
Ayo · 03/04/2009 at 1:10 PM
Norechiau daugiau suzhinoti apie dar negirdeta paukshty – PELEKANĄ
Matyt G.Arbusis atrado naują rushy! Pelecanus Rocus Arbusilus!
Tik niekaip nepagavau! Kaip glicerinas gelu vandeniu patampa? Chia kazhkas naujo ir chemijos srityje?
Vadimas atsakė:
March 4th, 2009 at 4:32 PM
@Ayo, hmmm…. ir as rasyciau “PELEKANAS”:) reikes ir sunui pasakyti, kad taip nerasytu. Ir, kad suru ir klampu vandeni su glicerinu nelygintu….. ba kaip trenksiu ji i siena, tada suzinos “apie dar negirdeta paukshty – PELEKANĄ”.
Darijus · 03/04/2009 at 3:04 PM
Ayo yra būti piktas ant viso svieto ar tik ant mūsų su Roku :) ? Mumi kaip truputi prie chemijos paaiškinsiu, nors cia fiziko reiketu. 1. Sūraus vandens lyginimas su glicerinu nekoks, tačiau galima ir taikoma dinaminei klampai charakterizuoti. Gal blogai isvertė? Gal kaip glikolis? 2. Po stipraus lietaus gėlas vanduo dėl tankio ir temperatūros skirtumo laikosi vandens paviršiuje, po to tik susimaišo. “Sysi” Palangoje taip pat iš pradžių turėtu laikytis paviršiuje, kol šiltas :). Manau kad po liūčių paviršiuje būna geriamas vanduo, kuris po to nugalėjęs paviršiaus įtempimo jėgas susimaišo arba greičiau isgaruoja dėl žemesnės virimo temperatūros, nei sūrus. 3. O rūšis skaitykite http://lt.wikipedia.org/wiki/R%C5%AB%C5%A1is. Čia galima ginčytis be galo. Manau jog tai buvo tik spausdinimo klaida. Nors šiaip šis ždis yra rusų skolinys, o kodėl ne pelekanas nuo žodžio pelekas vietoje snapo?
Rokas Arbušis atsakė:
March 4th, 2009 at 4:35 PM
@Darijus,
aha, glicerinas lyg ir ne visai vykęs palyginimas. pataisiau.
mat viename iš straipsnių apie šį ežerą skaičiau, kad ten gyvena rožinės bakterijos, kurios gamina gliceriną.
o kaip ten gėlas vanduo pasidaro, parašyta Wikipedijoje, kurios nuoroda yra ir mano rašinyje.
Aivaras · 03/15/2009 at 7:54 PM
Grazu jame… :) Pabrousinau google for more photos;)) Patiko :)
Comments are closed.