Keliauninkai
Sugrįžo pas sūnų
Ko galima pasiilgti per trejus metus? Paklauskite amerikiečio Williamo Reido Stowe’o. Jis šį klausimą girdėjo labai dažnai ir gal turi paruošęs atsakymą.
O klausinėjo žmonės jo todėl, kad niujorkietis 1152 dienas plaukiojo pasaulio vandenynuose nei karto neišlipęs į krantą. Tai naujas nonstop serijos plaukimo aplink Žemės rutulį rekordas. Ankstesnis priklausė australui ir siekė 657 dienas.
58 metu amerikietis 2007 metais į kelionę išsiruošė su savo drauge, 23 metų Soanya ir ketino per 1000 dienų tris kartus apiplaukti Žemės rutulį 72 pėdų škuna „Anne“.
Bet po kelių mėnesiu mergina pasijuto blogai ir paaiškėjo, kad ji nėščia. Ir 306-ąją odisėjos „1000 Days at Sea“ ( „The Mars Ocean Odyssey“) dieną Soanya paliko burlaivį netoli Australijos krantų.
Savo dviejų metų sūnų buriuotojas pamatė tik grįžęs iš kelionės. Mergina neįkalbinėjo draugo mesti kelionės ir likti su sūnumi. Vistiek žinojo, kad savo tikslo Reidas sieks ir pasieks.
Be „namų“ * – 32 metus
O ko galima pasiilgti per tris dešimtmečius? Klauskite lenko Jerzy Radomskio, kuris prieš 32 metus, tuomet trisdešimtmetis, paliko žmoną vaikus ir išplaukė aplink pasaulį jachta „Czarny Diament“.
Namo buriuotojas grįžo nuplaukęs 444 500 kilometrų, o tai prilygsta vienuolikai kelionių aplink Žemės rutulį.
Kitaip nei amerikietis, lenkas nuolat stodavo įvairiuose uostuose, pragyvenimui užsidirbdavo plukdydamas turistus ar dirbdamas plantacijose, išmoko prancūzų, ispanų ir suahelių (labiausiai paplitusi Afrikoje) kalbas.
Per 32 metus į Lenkiją Jerzys buvo užsukęs vos keletą kartų ir labai trumpam. Jo žmona iš pradžių manė, kad aistra buriavimui yra laikina, bet vėliau paaiškėjo, kad sėslus gyvenimas ne jos
vyro būdui ir nieko kito neliko, kaip tik susitaikyti.
* — „Namai“ kabutėse, nes čia turima omenyje standartinį stereotipinį „namų“ apibrėžimą sausumoje. Jūrininkams laivas – tikri namai.
8 Comments
Storas · 07/19/2010 at 12:56 PM
Manau, kad dažnas buriuotojas norėtų pakeliauti ilgiau, tačiau tolimi plaukimai su šeima sunkiai suderinami. Manau, kad jei palieki šeimą krante ilgam laikui, tai nereikėtų stebėtis, jei šeima paliks tave. Kita vertus, jei jau žmogus apsisprendė, tarkime, plaukti aplink pasaulį, tai tiek jam ta šeima ir rūpi, nes net atmetus buvimo atskirai laikotarpį, tolimi plaukimai susiję su šiokia tokia rizika.
Mano gyvenime buriavimas užima svarbią vietą nuo vaikystės, tikrai blogai jaučiuosi, jei nepaburiuoju bent kartą per savaitę, tačiau iškelti to aukščiau artimųjų negalėčiau.
Rokas Arbušis atsakė:
July 19th, 2010 at 2:13 PM
@Storas,
jei tik šeima būtų stabdis, tai aš, vienišius, seniai plaukčiau.
bet yra kitų trukdžių: su kuo? už ką? už kiek? ir t.t.
suprantama, viskas išsprendžiama, kai tik noro ir motyvacijos nestinga.
gramas atsakė:
July 20th, 2010 at 8:32 AM
@Rokas Arbušis,
Manau, kad plaukt žymiai smagiau, kai yra pas ką ir kur sugrįžti. Taip kad ne “už ką” ir ne “už kiek” yra mano sąrašo viršuj. Nors Varnas kažkaip nebeskuba namo, vasarot pasiliko pas baskus…
Rokas Arbušis atsakė:
July 20th, 2010 at 9:18 AM
@gramas,
o atradimo džiaugsmas kiekvienoje Polinezijos saloje vis kita gražuolė? :)
gramas atsakė:
July 20th, 2010 at 10:03 AM
@Rokas Arbušis,
tru, tru… Atradimai gerai motyvaciją pakrauna, bet peršasi koreliacija tarp ieškojimų proceso Polinezijoje ir g/ž stoties rajone…
ArMa atsakė:
July 20th, 2010 at 5:31 PM
@gramas,
tai kad neliko pas baskus – šiandien ryte apie 40 jm iki Amsterdamo likę buvo:
http://www.pangolin.co.nz/yotreps/tracker.php?ident=ragaine
Tomshas · 07/20/2010 at 9:50 AM
Skaudi tema, Rokai…
Ir klausimas amžinas – paukti ar neplaukti?
O aš manau,kad norint plaukt, atsiras ir laivas, ir lėšos, ir motyvacija…
O mylinti šeima supras….
haha · 07/23/2010 at 12:05 AM
jei seima palieka tai nejokia ten seima, vienintelis dalykas kas skiria seima nuo belekokiu asmenu tai kad niekada nepalieka, nesvarbu i kokias beprotybes mestumeis.
Comments are closed.